Miego sutrikimai atkeliavo ir į vaikų pasaulį: kaip galėtume jiems padėti?

Šiandienos pasaulyje vis dažniau girdime apie vaikų stresą, nuolatinį nuovargį ir net miego sutrikimus. Tai, kas anksčiau atrodė būdinga tik suaugusiųjų pasauliui – įtampa, per dideli lūkesčiai, konkurencija – dabar neatsiejama ir nuo vaikų kasdienybės. Kodėl taip nutiko? Ir svarbiausia – ką galime padaryti, kad padėtume savo vaikams jaustis geriau?

Tėvai ir treneriai dažnai nori, kad vaikai pasiektų kuo daugiau. Tai suprantama – visi siekiame geriausio savo vaikams. Tačiau kartais šis noras perauga į nerealistiškus lūkesčius, kurie vaikams sukelia didžiulį spaudimą. Sporte, moksle ar net laisvalaikyje iš jų tikimasi daugiau, greičiau, geriau. Klaidos nebetoleruojamos, o nesėkmė tampa ne pamoka, o priežastimi nusivilti.

Vaikai, jausdami šį spaudimą, dažnai bijo nuvilti savo tėvus, trenerius ar mokytojus. Jie įpranta slėpti savo emocijas, bijo pasakyti, kad jiems sunku, ir taip užsisuka streso ratas, kuris ilgainiui gali turėti rimtų pasekmių jų psichologinei būsenai.

Modernus gyvenimo tempas ir dideli informacijos srautai neleidžia vaikams atsipalaiduoti. Užsiėmimai vienas po kito, mažai laiko žaidimams ir spontaniškai veiklai, nuolatinis vertinimas – visa tai sukuria įtampą. Be to, socialinių tinklų ir visuomenės spaudimas sukuria jausmą, kad jie privalo būti geriausi visose srityse.

Dar viena problema – per didelis orientavimasis į rezultatus, o ne į procesą. Kai vaikų pastangos vertinamos tik pagal pasiektus tikslus, jie praranda motyvaciją mėgautis pačiu mokymusi, sportu ar kitomis veiklomis. Vietoj to, jie nuolat gyvena su nerimu: „Kas, jei nepasiseks?“, „Kaip mane įvertins?“, „Ar būsiu pakankamai geras?“

Tėvai bei treneriai vaidina svarbų vaidmenį formuojant vaikų požiūrį į stresą ir spaudimą. Kartais, patys to nesuprasdami, jie stiprina vaikų baimes užduodami itin paprastus klausimus, tokius kaip: „Kaip sekėsi?“, „Ar laimėjai?“, „Kodėl nepataikei?“. Nors tokie klausimai atrodo nekalti, jie gali sukelti papildomą nerimą ir baimę būti nepakankamai geru.

Vietoj to, verta orientuotis į emocinę paramą ir domėjimąsi vaiko jausmais. Pavyzdžiui, po varžybų ar kontrolinio darbo galima paklausti: „Kaip jauteisi?“, „Kas tau labiausiai patiko?“, „Ko išmokai?“. Taip vaikai supras, kad jų vertė nepriklauso vien nuo pasiektų rezultatų.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie melatoniną kaip sprendimą vaikų miego sutrikimams. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikams melatonino dažniausiai nereikia. Miego problemos retai kyla dėl natūralaus jo trūkumo – dažniausiai jos susijusios su įtampa, per dideliu krūviu ar nereguliariu poilsio režimu. Melatoninas nėra visų problemų sprendimas ir netgi gali sutrikdyti natūralų vaiko biologinį ritmą, jei vartojamas be būtinybės.

Užuot ieškoję vienintelio sprendimo, verta atkreipti dėmesį į vaiko kasdienę rutiną ir emocinę savijautą. Svarbu sukurti tinkamas sąlygas ramiam poilsiui – užtikrinti tinkamą dienos ritmą, subalansuotą veiklų kiekį ir laiko atsipalaidavimui.

SKM ir Lotos Pharma informacija

Naujienų sąrašas