- Pradžia
- Naujienos
- SKM naujienos
- Žmogus – savo likimo kalvis arba gyvenimas tarp trijų sostinių
Žmogus – savo likimo kalvis arba gyvenimas tarp trijų sostinių
„Jeigu kažko labai trokšti, turi griauti sienas“, - atkaklumo formulę visam gyvenimui iš savo trenerio išmoko Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) auklėtinių treneris Antanas Gliožeris.
Šio sportininko nuo pergalės viename iš Prancūzijoje vykusių krepšinio turnyrų neatbaidė net lūžusi ranka – atkaklumas ir lyderio savybės A. Gliožeriui pelnė snaiperių čempiono titulą. Kokia šio SKM trenerio istorija?
1. Vasaros sostinė. SKM treneris Antanas gimė vasaros sostine vadinamoje Palangoje. Žalią spalvą mėgstančiam atletui Palanga visų pirma yra energijos šaltinis, pasak A. Gliožerio, jėgas jis lengvai atgauna būdamas gimtajame krašte gamtoje, o jūra, anot palangiškio, yra gražiausias jo prisiminimas apie gimtinę.
„Nemėgstu vasarų, nes čia (į Palangą – red. past.) per daug žmonių privažiuoja. Dėl to vasarą vengiu eiti į miestą, geriau sėdu ant dviračio ir su draugais važiuojame toliau nuo to triukšmo, dažnai iki Šventosios dviračių taku mindavome. Jeigu reikėtų rinktis Palangą vasarą ar žiemą, tai pasirinkčiau žiemą, nes tada miestas man gražesnis, sniegas, upeliai, prūdukai užšalę“, - apie gimtinės išskirtinumą prabyla SKM trenerių štabo naujokas.
A. Gliožeris gimtajame krašte turi ir savo mėgiamiausių vietą – tai pušynas netoli Palangos gelbėjimo stoties: „Net neįsivaizduoju. Galbūt dėl to, kad esu žalios spalvos fanatikas. Be to, žiemą pušys nenubyra kaip tarkim lapuočiai medžiai. Galbūt ši vieta liko ir todėl, kad vaikystėje su draugais šituose pušynuose žaisdavom, lakstydavom, griūdavom“. Ko gero, SKM trenerio simpatijų Kauno BC „Žalgiris“ nusipelnė ir dėl pasirinktos marškinėlių spalvos.
| [foto_2]
A.Gliožeris priklauso naujai kartai, gimusiai nepriklausomoje Lietuvoje.
Nuotr. iš asmeninio archyvo |
2. Nauja karta. SKM auklėtinių treneris priklauso vadinamai naujai Lietuvos kartai – mat Antanas gimė jau pučiant laisvės vėjams, nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau pats, prisipažįsta pašnekovas, ilgai apie tai nebuvo susimąstęs ir to nesureikšmindavo. „Kai buvau gerokai jaunesnis, to visiškai nejutau, bet nuo kokių aštuoniolikos metų ir vėliau, kai tapau studentu, apie tai susimąstyti paskatino internetas – „demotyvacijos“ nuotraukos su devyniadešimtųjų akcentais, serialai. Tada atsirado tas pojūtis, kad, galima sakyti, išskirtinis esu“,- tvirtina A. Gliožeris. Pasak sportininko, dviem metais jaunesni draugai sakydavo jam pavydintys, kad jis gimė 1990-aisiais – nes šie metai simboliškai žymi pradžią, tarsi yra tam tikras atskaitos taškas. 3. Liūtas. Nors A. Gliožeris yra įsitikinęs, kad pats žmogus yra savo likimo kalvis ir įvairiais prietarais nėra linkęs tikėti, tačiau sutinka, kad gimimas po Liūto zodiako ženklu turi atgarsių ir jo asmenybėje. „Be to, dar esu gimęs ir Arklio metais. Esu skaitęs, kad sutapimai tarp Liūto ir Arklio (Liūto atitikmuo Rytų horoskope) yra šimtaprocentiniai. |
4. Vaiduokliai. Kas gi vaikystėje nėra bandęs draugų būryje vienas kito išgąsdinti kraują stingdančiom šiurpiom istorijom ar išgalvotom pabaisom? Antanas – ne išimtis. Sportininkas džiaugiasi, kad vaikystėje turėjo itin lakią vaizduotę, kurios sukurti vaizdiniai įbaugindavo net patį trenerį.
„Būdavo, užeidavau į kaimynų namą, kai jų namuose nebūdavo. Draugiški kaimynai pasitaikė, jie tik vasarą būdavo ir palikdavo raktą tėvams ar kažkam kitam prižiūrėti. Tai su pusbroliu, būdavo, pasiimam raktą ir nueinam. Kadangi mano labai laki vaizduotė, tai kai tame name nieko nebūdavo, o mes tai žinodavom, bet vis vien dažniausiai įsivaizduodavau, kad kažkur yra vaiduoklis... Taip vos įėjęs į namą pradedi klykti ir bėgi lauk“, - prisimena vaikiškus šposus A. Gliožeris.
SKM jaunųjų krepšininkų treneris dėl lakios fantazijos vos nepasuko kitu keliu – būtų stebimas ne krepšinio aikštelėje, o... Teatro scenoje! Žinomų aktorių ir komikų Jim’o Carrey’io bei Rowan’o Atkinson’o fanas prisipažįsta, kad grimasos – neatsiejama pramoga nuo vaikystės.
|
„Kai susitinku su draugais, jie paprastai juokiasi, sako, jei bus Antanas, bus linksma! Aš gerai žaidžiu šaradas, jei reikia kažką parodyti, numeti kažkokią grimasą ir viskas, visi juokiasi ir dažniausiai atspėja. Galėčiau net plytelę suvaidint,- juokiasi SKM grimasų meistras, bet netrukus surimtėja. – Kai buvau pradinukas, mama man siūlė eiti į boksą, nes man patikdavo būti efektyviam, buvau visur, turėjau energijos. Taip pat siūlė ir į dramos būrelį eiti, nes vis bent po dešimt kartų per dieną man sakydavo: „Nesimaivyk. Nesivaipyk“. Supratęs, kad galiu vaidinti, galiu apsimetinėti kuo noriu, pradėjau mąstyti, kam man eiti į dramą, jei tai ir taip sugebu.“ |
[foto_3]
Antanas moka puikiai vaidinti ir gali apsimesti bet kuo.
Nuotr. iš asmeninio archyvo |
5. Aikštelė. SKM treneris juokauja, kad valsą galėtų be vargo sušokti, mat prieš krepšinio aikštelę teko kurį laiką pradinėse klasėse suktis ant parketo. Tačiau netrukus A. Gliožerio, tuomet penktos klasės mokinio, gyvenime atsirado krepšinis ir visiškas pasinėrimas į šį žaidimą bei sunkios treniruotės. Tačiau viena po kitos pasipylė ir taip nuo sporto neatsiejamos traumos.
„Žaidžiau nuo penktos klasės, vėliau prasidėjo viena, kita trauma ir jau devintoje klasėje nusprendžiau, kad sieksiu krepšinio trenerio karjeros. Žinojau, kad stosiu į tuometinę LKKA (dabar – Lietuvos sporto universitetas, LSU). Taip ir buvo“,- prisiminimais apie krepšinio pradžią dalinasi buvęs žaidėjas.
Antanas į krepšinį išmainė netgi savo mokyklos išleistuvių šventę – nuėjęs į sporto mokyklos aikštelę ruošėsi artėjančioms rungtynėms: „Nesijaučiu nieko praradęs“.
| [foto_4]
Krepšinis Antano gyvenime tapo svarbus jau penktoje klasėje.
Nuotr. iš asmeninio archyvo |
Sportininkas pritaria žinomos Lietuvos krepšininkės Jurgitos Štreimikytės – Virbickienės minčiai esą norint tapti treneriu, turi savyje nužudyti žaidėją, nes pats blaškėsi tarp šių dviejų vaidmenų: „Prieš pradėdamas treniruoti studentus, išgirdau patarimą – rinkis trenerio ar teisėjo karjerą. Turėjau per parą apsispręsti. Kai aš grįžau namo, nežinojau, ką daryti, ar čia verkti, ar į sieną daužyt... Tiesiog buvo apėmusi tokia neviltis, neapykanta, neįsivaizduoji, kas viduje dedasi. Buvo nelengvas sprendimas, galima sakyti, visą naktį nemiegojau, o prieš akis pirmas dėjimas, laimėtas snaiperių konkursas, bet tada prisiminiau ir traumas, nebegalėjau juk žaisti šimtu procentų“. |
6. Laikinoji sostinė. 2009 m., gavęs Palangos senosios gimnazijos baigimą liudijantį atestatą, A. Gliožeris ketveriems metams išvyko į laikinąją sostinę – Kauną, į trenerių kalve vadinamą Lietuvos sporto universitetą (LSU). Ateities planus siejęs su krepšinio trenerio specialybe, studijų metu Antanas krimto ir ne taip gerai pažįstamos sporto šakos mokslus.
„Iš tiesų kadangi krepšinis yra komandinė sporto šaka, pirmoji mano specialybė, o kai antrame kurse reikėjo rinktis antrąją, pasirinkau boksą. Tai jau yra asmeninė sporto šaka, kovinė, be to, dar kai kadaise vos nepradėjau jo lankyti būdamas mažas, taip pat ir dėstytojas buvo geras“, - pasirinkimo motyvus aiškina kasmet visas filmų sagos apie boksininką Rokį Balboa dalis peržiūrintis LSU absolventas.
Pirmoji savaitė, anot krepšinio trenerio, buvo nelengva, tačiau ypatingų nesusipratimų neteko patirti per visą studijų laikotarpį, nebent vienas kitas, tačiau duobėti Kauno keliai – savu kailiu patirtos negandos: „Visi tie juokai apie kraterius keliuose – tiesa, su tuo ir pats labai dažnai susidūriau, nes čia palyja, o kitą dieną jau duobė“.
|
Kauno BC „Žalgiris“ – Lietuvos krepšinio komanda, už kurią serga ir kurią palaiko A. Gliožeris. Tiesa, ne kam kitam, o būtent šiam klubui Antanas dėkingas už padėtus pagrindus matematikai – mat skaičiuoti atletas išmoko dar mažas, vos penkerių, stebėdamas žalgiriečių žaidimą ir rezultatus žymėdamas akmenukais.
„Žinoma, tada
nesuprasdavau, kas tie žingsniai, matydavau dešimt lakstančių žaidėjų, vieną
kamuolį ir tiek“, - šypsosi „Žalgirio“ sirgalius. Antanas sakosi esąs ne toks
sirgalius, kuris, komandai pralaimėjus, sako „jie pralaimėjo“, o jiems laimėjus
„mes laimėjom“, krepšinio aistruolis visada palaiko savo klubą, o kai ateina
laikas, ir Lietuvos rinktinę.
|
[foto_5]
Antanas yra užkietėjęs „Žalgirio“ fanas.
Nuotr. iš asmeninio archyvo |
7. Realus optimistas. SKM auklėtinių
treneris tvirtina, kad netgi kritiškoje situacijoje visada galima išspausti
juoką, o save laiko nei realistu, nei grynuoliu optimistu, rado aukso vidurį: „Save vadinu realiu optimistu. Gali taip būt? Kai manęs apie tai paklausia,
visada taip atsakau. Nežinau, ar toks būdas egzistuoja, bet mane jis apibūdina
geriausiai“.
A. Gliožerio teigimu, visos bėdos, kad ir kokios rimtos bebūtų, yra išsprendžiamos, tik reikia imtis jas spręsti. Toks požiūris padėjo spręsti organizacinius klausimus dirbant vadybininku 2010 – 2012 metais Kauno rajono krepšinio klube „LKKA–Atletas“ bei ekipos „LSU-Baltai“ trenerio asistentu.
„Tai buvo puiki patirtis, vis vien jau esi toje krepšinio virtuvėje, čia ne tas, kad sužaidei ir viskas, čia jau esi organizavimo sistemoje“,- nedaugžodžiauja vyras.
8. SKM. Pagaliau atėjo metas ir trečiajai Lietuvos sostinei – sportininkas prisipažįsta, kad į Vilnių persikraustyti paskatino meilė, mat čia gyvena ir studijuoja SKM trenerio mylimoji.
„Galima sakyti, perėjau tris sostines: vasaros sostinėje Palangoje augau ir gyvenau nuo gimimo, laikinojoje sostinėje studijavau ir gyniausi diplomą ir tada Lietuvos sostinė Vilnius – reikia pradėti dirbti! Bet iš tikrųjų sprendimą lėmė ir antroji pusė, draugė, kuri čia (Vilniuje – red. past.) dar studijuoja. Iš tikrųjų Vilnius man buvo rizika, kuri pasiteisino“, - džiaugiasi savo pasirinkimu krepšinio specialistas.
„Mano treneris Palangoje mane mokė atkaklumo: jeigu neįleidžia pro duris, eik per langą, jei nepavyksta pakliūti per langą, lipk per kaminą, jei kamino nėra – griauk sienas“,- formule dalinasi atletas.
| [foto_6]
SKM treneriu A.Gliožeris pradėjo dirbti šiame sezone.
Nuotr. S.Čirbos |
Sezonui jau prasidėjus, į Sostinės krepšinio mokyklos trenerių štabo gretas įsiliejęs naujas SKM auklėtinių treneris šiandien treniruoja 4 komandas – skirtingo mokyklinio amžiaus komandos „Grizliai“ (berniukai, gimę 2002-2004 m.) ir „Grizliukai“ (berniukai, gimę 2005-2006 m.). SKM krepšininkų treneris neslepia, iš pradžių baimės buvo, ypač kai vaikų nemažai, nežinai, kaip su kiekvienu rasti bendrą kalbą, be to, reikėjo įsiminti nemažai vardų, pavardžių, gimimo datų, bet tai tebuvo laiko klausimas ir startas buvo sėkmingas: |
„Užteko savaitės, tai – trijų treniruočių, kad susidėliočiau eigą, procesą, planus. Gana greitai viskas susidėliojo į savo vietas, dabar ramu“.
„Grizlių“ treneris neneigia, kad treniruotės metu yra griežtas treneris, tačiau, pasak A. Gliožerio, tai tik padeda išlaikyti darbingą atmosferą užsiėmimų metu ir susitelkti į krepšinį.
9. Talismanas. Nors, pasak A. Gliožerio, jis nėra pernelyg prietaringas, tačiau prieš keletą metų pripažįsta turėjęs sėkmę nešantį talismaną.
„Turėjau ant dešinės rankos medžiaginę apyrankę. Bet neseniai aš ją nusiplėšiau – tiesiog susimąsčiau, kaip gali kažkoks daiktas nešti sėkmę? Tu pats sau gali tą sėkmę atsinešti. Tad išmečiau, įvertinęs, kad tai tik daiktas. Jeigu kažką darai, pavyzdžiui, kad ir kalbiesi pokalbyje dėl darbo, taigi tu kalbi, o ne tas daiktas. Nemėgstu kaltinti kitų, jei tau pačiam nepasisekė“, - surimtėja pašnekovas.
10. Partizanas? Paklaustas, į kurį iš aplankytų kelionių metu kraštų mielai sugrįžtų, SKM krepšininkų treneris nustebina žaibišku atsakymu: „Ai, tai turbūt į Lietuvą!“.
Palangiškis paneigia savo šeimos sąsajas su partizanais, bent jau su vienu. Pasirodo, Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Kulūpėnuose, yra paminklas keliems žuvusiems Kardo rinktinės štabo partizanams, tarp kurių ir eilinio Antano Gliožerio pavardė.
„Mano senelis irgi yra Antanas, ta pati pavardė, bet kažkas nesutampa. Tačiau, kiek man yra žinoma, giminystės ryšių nėra. Tam krašte yra dar viena Gliožerių šeima, nesame giminės, bet gali būti iš jų pusės. Vis dėlto jeigu dabar būtų partizaniniai laikai, aš eičiau ir kovočiau. Esu lietuvis, jaučiu patriotizmą savy. Dėl Lietuvos galėčiau aukotis“, - ryžtingai pokalbį užbaigia SKM treneris A. Gliožeris.
