- Pradžia
- Naujienos
- SKM naujienos
- Tėveliai iš mūsų reikalauja vakarietiškų vadovavimo standartų (I dalis)
Tėveliai iš mūsų reikalauja vakarietiškų vadovavimo standartų (I dalis)
2015 03 23 Andrius Čerškus, SKM.lt
Šiuolaikinis lyderis nesėdi vežime lyg caras. Šiuolaikinis lyderis pats traukia vežimą ir dar padeda kitiems. Žinoma, prieš tai subūręs tinkamą komandą.
Nors neseniai sulaukiau 28-erių, tebesu jauniausias Lietuvos krepšinio mokyklos vadovas. Per tą žaibiškai praskriejusi dešimtmetį, kai su bendražygiais kūrėme Sostinės krepšinio mokyklą, sukaupiau nemažai patirties.
Vaikai, tėveliai, mokyklų vadovai ir treneriai tuomet patikėjo mūsų, labai veržlių studentų ar net moksleivių, idėja kurti svajonių krepšinio mokyklą, o aš pats supratau keletą labai svarbių dalykų, kuriais stengiuosi vadovautis kasdien.
Šia patirtimi norėčiau pasidalinti su mūsų mokyklos auklėtiniais, tėveliais ir ypač treneriais. Jie yra tikri komandų vadovai, iš kurių mūsų klientai vis dažniau reikalauja naujų, vakarietiškų vadovavimo ir ugdymo standartų.
1. Klausti, išgirsti, veikti. Visiems mums labai patinka dėmesys ir rūpestis, todėl kiekvieną kartą sutikęs mokyklos auklėtinį, tėvelį ar trenerį sporto salėje, SKM būstinėje arba prekybos centre, nuoširdžiai pasiteirauju, kaip sekasi, ar viskas gerai, ar yra kokių problemų, kurias reikėtų išspręsti, o gal turi kokią įdomią idėją, kurią galėtume įgyvendinti kartu?
Labai svarbu ne tik paklausti, bet ir stengtis išgirsti, ką žmogus nori pasakyti, nes ne visi iš karto gali būti atviri ar nuoširdūs. Tad klausimus reikėtų pateikti apgalvotai, jie negali būti formalūs ir visiems vienodi.
Dar svarbiau – paklausus ir išgirdus netrukus imtis veiksmų. Jei yra problema arba gera idėja,ją reikia stengtis kuo greičiau įgyvendinti, nes gyvenimas skrieja milžinišku greičiu ir gali nutikti taip, kad daug gerų minčių taip ir liks stalčiuje.
Geras pavyzdys yra vienas mūsų mokyklos treneris, kuris triskart per savaitę treniruoja rezultatų nesiekiančią SKM jaunių komandą. Sezono pradžioje rengęs labai rimtas treniruotes su daug pratimų, užduočių ir taktikos elementų, jis greitai prarado auklėtinių susidomėjimą, ir stipriai krito treniruočių lankomumas.
Iš pradžių treneris įvairiais būdais mėgino išspręsti lankomumo problemas: įvedė drausmės kodeksą, išplatino jį tėveliams, rinko jų parašus. Tačiau šios priemonės veikė tik labai trumpą laiką arba neveikė visai.
[foto_2]
Anot SKM direktoriaus, labai svarbu ne tik paklausti, bet ir stengtis išgirsti.
Nuotr. S.Čirbos |
Tuomet sumanus treneris nieko nelaukdamas sušaukė visuotinį komandos
susirinkimą, kuriame tiesiai paklausė savo auklėtinių, kokie yra jų
lūkesčiai ir ką reikia padaryti, kad treniruotės būtų įdomios, o
vaikinai nenorėtų praleisti pratybų.
Aštuoniolikmečiai vaikinai atvirai prisipažino, kad nepuoselėja didelių
vilčių tapti profesionaliais krepšininkais, o treniruočių metu norėtų
daugiau žaisti krepšinį. |
Toks pasiūlymas komandai puikiai tiko, lankomumas šoktelėjo į neregėtas
aukštumas: prakaitą treniruotėse nuolat lieja apie 20 žaidėjų,
kunkuliuoja aistros, o jas dar labiau pakursto treneris, pats dažnai
apsivelkantis krepšininko aprangą ir išbėgantis parungtyniauti su savo
auklėtiniais.
Manau, kad vaikinams tai yra labai svarbu. Prisimenu, kaip mano tuometinis krepšinio treneris Algirdas Budėnas kartu su mūsų komanda žaisdavo futbolą.
Puikiai pasirodyti ir įveikti trenerį būdavo dviguba motyvacija (!). Beje, su minėtąja jaunių komanda keliskart teko treniruotis ir man. Buvau nustebintas komandos atmosferos ir vaikinų azartu, būtinai stengsiuosi kartu su jais sportuoti ir ateityje.
Kituose savo „blog’uose“ aprašysiu kitus du labai svarbius motyvus , kurie veda į priekį mane ir Sostinės krepšinio mokyklą.
Laukite tęsinio...