- Pradžia
- Naujienos
- SKM naujienos
- Sporto psichologės atsakymas: ką daryti, jeigu vaikas yra jautrus?
Sporto psichologės atsakymas: ką daryti, jeigu vaikas yra jautrus?
2015 04 14 Aistė Žemaitytė, sporto psichologė
Sūnus yra labai jautrus ir jei kas tuojau pradeda verkti, krepšinį lankome antrus metus, bet jis vis nerodo daug noro eiti į treniruotes. Tiesiog būtų įdomu sužinoti, kaip reikia bendrauti su vaiku, kad jis labiau pasitikėtų savimi ir labiau norėtų lankyti krepšinio treniruotes?
Pirmas klausimas: ar taip yra nuolat? Jei ne, nuo kada tai prasidėjo? Gal kažkas nutiko, dėl ko Jūsų sūnus nebenori eiti į treniruotes? Jei taip tęsiasi dvejus metus, galimos šios pagrindinės priežastys: vaikas tiesiog nenori žaisti krepšinio; vaikas gauna pastiprinimą, kai verkia (kad eitų į treniruotes, jam perkami skanėstai/žaislai/apranga ar kt. ar gal šiaip susilaukia malonaus dėmesio); vaikas nemoka efektyviai įveikti sunkumų (susidūręs su sunkumais, verkia).
Taigi šiuo atveju būtina išsiaiškinti priežastis. Pateiksiu bendro pobūdžio rekomendacijas, kaip bendrauti su vaiku, kad jis labiau norėtų lankyti krepšinio treniruotes.
Visų pirma – domėkitės, kaip vaikui sekasi – per treniruotes, su vaikais, su treneriu; ką jis veikė – kas pavyko/kas nepavyko; ką mokinasi; ką kartojasi; kaip jis jaučiasi – pavargęs (neklausime vaiko, kaip tu jautiesi, tačiau galime paklausti: „Ar pavargai?“ „Ar buvo sunku?“ – arba atspindėti: „atrodai piktas/niūrus/apsiverkęs – gal kas nutiko?“).
Surinkus iš vaiko informaciją efektyvu būtų: 1. Išskirti, kas pavyko: „Šiandien puikiai gyneisi, buvo super perdavimų, sumaniai perėmei kamuolį, išmokai naują derinį, drąsiai atakavai, techniškai sumetei baudas ar pataikei..“ 2. Motyvuoti: „Po truputį pasieksi, ko nori! Tik laiko klausimas! Išmoksi, sūnau.“ Galimos ir kitos schemos.
Taip pat būtina karts nuo karto pakalbėti apie tikslus – tiek artimus, tiek tolimus – bei leisti pasvajoti („Įsivaizduok, viskas yra įmanoma, ką tu norėtum pasiekti krepšinyje?“).
Tyrimai rodo, kad svajonės ilgainiui tampa realistiškais tikslais, t.y.: jei vaikystėje beveik visi mažieji krepšininkai nori tapti NBA žvaigždėmis, tai vėliau dėl per varžybas įgyto lyginimo savęs su kitais atsiranda realistiškas savęs vertinimas ir pakankamai realistiški sau keliami tikslai (patekti į šalies rinktinę, žaisti viename iš geriausių Europos / Lietuvos klube). Svajonės motyvuoja išdrįsti pajudėti norima kryptimi ir išbandyti save.