vitiron header3

SKM veteranas J.Jankauskas: „Tai gal jau tapsiu ir SKM direktoriumi?“

2015 06 23 Ieva Dirmaitė, SKM.lt
J.Jankauskas - vienas SKM veteranų kartu su SKM žengusių pirmuosius žingsnius.
Nuotr. autorius: R.Dačkaus
Konkretus, kai reikia – griežtas, savyje turintis, ko gero, neišsenkantį optimizmo ir pozityvumo šaltinį, diplomatiškas, organizuotas ir nemėgstantis pats vėluoti – taip kolegos treneriai atsilieptų apie Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) direktoriaus pavaduotoją ir krepšinio trenerį Justą Jankauską.

1. Piemenukas. Nors SKM krepšinio treneris J. Jankauskas gimė ir augo Vilniuje, tačiau visas vasaras nuo vaikystės iki bemaž 15 metų praleido pas senelius kaime, o ne betoninėse miesto džiunglėse.

„Vasaromis būdavau arba viename, arba kitame kaime. Tėčio kaimas yra prie Kaišiadorių esančiame Žaslių miestelyje, kitaip sakant, tarp Vilniaus ir Kauno (šypsosi – aut. past.), o mamos – prie Baltarusijos sienos, per 20 km nuo Druskininkų. Ten jau pasienio ruožas. Bet dažniau vasaras leisdavome pas senelius iš tėčio pusės, neprisimenu tokios vasaros, kuri būtų praleista mieste“, – pradeda pokalbį pašnekovas.

J. Jankauskas juokiasi prisiminęs vasaros dieną kaime – poilsiui ar betiksliam slampinėjimui laiko nebūdavo. „Ką aš geriausiai atsimenu iš vasarų kaime, tai – šieno grėbimas, vartymas, vežimas, bičių žiūrėjimas“,- linksmai nusiteikęs pasakoja J. Jankauskas apie savo vaikystės vasarų užsiėmimus.

 [foto_2]
J.Jankauskas gimė ir augo Vilniuje.
Nuotr. asmen. archyv.
  Seneliai, anot vilniečio, turėjo ir gyvulių, nors ūkis ir nebuvo didelis, bet tvarte buvo ir karvių, ir arklys, ir vištų, tad Justui su jaunesniu broliu Evaldu tekdavę ir gyvulius paganyti.

2. Kalakutai.
Nors gaidžio kirčio SKM auklėtinių treneriui vaikystėje pavyko išvengti, tačiau kaime buvo kitas paukštis, kuris senelių ūkyje kėlė J. Jankauskui, tuomet dar vaikui, baimę: „Labai bijodavau kalakutų! Nežinau net kodėl, juolab, kad seneliai ne visada jų turėdavo. Baisiausia man būdavo, kai jie išsipūsdavo (juokiasi – aut. past.).“
3. Bičiulis. Sakoma, gražus lietuviškas žodis bičiulis kildinamas iš žodžių junginio „bičių draugas“, anot lietuvių tautosakos, senovėje lietuviui bitės buvo šventas dalykas, jas globojusi net deivė Austėja. SKM treneris vaikystėje ir pats seneliui padėdavo prižiūrėti bites – mat turėjo ne vieną avilį.

„Nedaug, gal keturis (avilius – aut. past.) turėjome. Bet, prisimenu, būdavo smagu, - sako ne vienos bitės geluonies aštrumą savo kailiu patyręs J. Jankauskas. – Tikrai žinau, ką tai reiškia. Buvo ir po įgėlimo beveik pusė veido ištinę, net pažinti buvo sunku. Ir rankos, ir kojos buvo sugeltos. Tai ir medų mėgstame, tik dabar jau nebepadedame tvarkytis su bitėmis, tėtis vienas tvarkosi.“

4. Rezultatas. Krepšinio specialistas mano, kad viskas, kas nutinka gyvenime, sukuriame mes patys, o ne likimas. Pozityvumu spinduliuojantis vyras sako, kad jeigu tu nuosekliai dirbi, stengiesi, tai sėkmė, kuri ateis, bus ne sutapimas, o rezultatas to darbo, kurį įdėjai, kitaip tariant, kad atsidurtum ten, kur esi, reikia investuoti praeityje.

5. Treniruotės. Justas prisipažįsta, kad iš pradžių išbandęs parketą kitu tikslu. Šokiams. Mat SKM treneris ketverius metus lankė pramoginius šokius, tačiau ketvirtoje klasėje atsirado naujas susižavėjimas. Ir tai buvo visą Lietuvą sujungiantis krepšinis!

„Ketvirtoje klasėje atsirado krepšinis ir šokiai baigėsi. Nors treneris kvietė ne kartą grįžti, bet tuo metu jau buvo viskas, mane jau buvo užkariavęs krepšinis. Pirmus metus labai per miglą atsimenu, o antrus jau kur kas geriau, nes tekdavo toli važinėti. Buvau savarankiškas vaikas! Tai važiuodavau iki Savanorių pr. galo (iš Šeškinės – aut. past.) į treniruotes, visada vienas“, - apie krepšinio atsiradimą savo gyvenime pasakoja buvęs Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) auklėtinis J. Jankauskas, trumpai lankęs dar ir karate treniruotes.

„Neužkabino kitos sporto šakos. Be to, jau pradėjau ir neturėjau noro blaškytis. Galbūt aš esu toks žmogus, kuris nemėgsta didelių pokyčių. Sunku mane pakeisti... O dėl šokių, nežinau, galbūt bandė mano meninė pusė atsiskleisti, bet aš, pasirinkęs krepšinį, tą menininką savyje nužudžiau“,- svarsto krepšiniui daugiau nei 15 metų atidavęs SKM treneris. 
   [foto_3]
Treneris prieš krepšinį lankė pramoginius šokius.
Nuotr. asmen. archyv.


6. Punktualumas. J. Jankauską krepšinio mokė ilgametė VKM trenerė Ona Dindaitė-Mukienė, kurios treniruotėse, kaip sako pats Justas, vienas geriausių dalykų, kurių išmoko, tai punktualumas.

„Stengiuosi būti drausmingas. Veikiausiai dėl turėtų griežtų trenerių išsiugdžiau laiko pojūtį, labai nemėgstu ir pats  vėluoti, ir kai kiti vėluoja. Bet visko pasitaiko“,- sako krepšinio treneris J. Jankauskas.

Ir savo auklėtiniams – SKM mažiesiems krepšininkams – treneris stengiasi įdiegti laiko suvokimą, koks jis svarbus ne tik krepšinyje, bet ir reikalingas gyvenime.

SKM nuo mokyklos įkūrimo dirbantis Justas šiuo metu treniruoja dviejų amžiaus grupių vaikų komandas – „Orkas“, berniukus, gimusius 2004-2005 metais, ir „Orkiukus“, berniukus, gimusius 2006-2007 metais, nors trenerio karjerą pradėjo dirbdamas su vaikinais, tuo metu vos keleriais metais jaunesniais už save. Treneris sako, kad, jo manymu, ugdo smagiausias grupes, jei atrankos kriterijus būtų amžius.

Paklaustas, kodėl komandų pavadinimams pasirinko grobuonių delfinų pavadinimus, ilgai nedelsęs paaiškina: „Plėšriausias gyvūnas yra orka. Jos plaukioja gaujomis, greitai puola grobį. Norėjau, kad būtume kaip tos orkos plėšrūs ir atkaklūs aikštelėje! Stengiamės tokiais ir būti.“

[foto_4]
J.Jankausko vidinis variklis - krepšinis.
Nuotr.
asmen. archyv.
  7. Variklis. J. Jankauskas prisipažįsta, kad į darbą eina kaip šventę, tačiau pabrėžia, kad kasdieninė šventė neatsiejama nuo pareigų ir darbų, kuriuos turi atlikti, kad sėkmingai galėtų dirbti likusi SKM komanda – treneriai bei administracijos darbuotojai.

Pasak SKM trenerio, vidinis variklis, kuris motyvuoja eiti pirmyn, ieškoti naujų sprendimų ar kito situacijos matymo kampo yra ne kas kita, bet krepšinis. Tačiau pašnekovas nurodo ir dar vieną daugeliui, ko gero, neįprastą aspektą, motyvuojantį dirbti dar geriau.
„Pavyzdys, kad ir vasaros stovykla. Rodos, viskas jau užkurta, veikia kaip priklauso, bet vis vien reikia sužiūrėti, pakuruoti, ar tikrai eina kaip sviestu patepta. Kadangi visada atsiranda nepatenkintų žmonių... Beje, nepatenkinti žmonės labai geras rodiklis, jų reikia klausyti. Į juos būtina atsižvelgti, kadangi jie dažniausiai pasako daug teisybės. Galbūt ji kartais nėra maloni, bet būtent tose pastabose iš išorės yra tikrai daug tiesos ir būtų mažų mažiausiai neapdairu į jas nekreipti dėmesio“,- argumentus dėsto J. Jankauskas.

8. Teisininkas. Kaune veikia advokatų profesinė bendrija „Jankauskas ir partneriai“. Paklausite, kur čia sąsaja tarp J. Jankausko ir teisininkų įmonės? Ką gi, veikiau paradoksas. J. Jankauskas su teise ir teisininkais yra pakankamai susijęs, bet įmonė Kaune visgi ne Justo.

SKM treneris 2012 metais baigė Vilniaus universitetą ir įgijo ne tik teisės specialybės bakalauro, bet ir magistro diplomą. Bet kodėl pasirinko ne kūno kultūrą, jei krepšiniu gyveno, o kitą studijų kryptį, krepšinio specialistas čia pat trumpai paaiškina: „Tiesą sakant,net nesvarsčiau galimybės stoti į dabar jau Lietuvos edukologijos universitetą. Iš pradžių buvo labai sunku apsispręsti, kokią studijų kryptį pasirinkti. Rinkausi tarp dviejų – istorijos arba teisės. Vis tik nusprendžiau eiti į teisę, pradėjau mokytis ir labai patiko. Bet kadangi ir dirbau bestudijuodamas, o darbas buvo visiškai susijęs su krepšiniu, tai buvo akimirkų, kai pradėjau blaškytis. Tačiau, kaip minėjau, esu žmogus, kuris pabaigia pradėtą darbą, tai ir užbaigiau teisės studijas. Ir nesigailiu. Teisės diplomas visada bus alternatyva ateičiai.“

9. Snieglentė. Nors SKM auklėtinių treneris nuo ryto iki vakaro gyvena krepšiniu, tačiau žiemos sezonu dienotvarkę, ypač savaitgaliais, papildo nauja aistra – vis labiau Lietuvoje populiarėjantis snieglenčių sportas.

Šį laisvalaikio užsiėmimą, anot J. Jankausko, jis atrado visai neseniai: „Visiškai neseniai, gal prieš dvejus metus pradėjau domėtis. Kai pradėjau čiuožti, dar Vilniuje normaliai nebuvo išvystyta tam skirta infrastruktūra. Jau kurį laiką norėjau stotis ant slidžių arba ant snieglentės. Snieglentė man kažkaip atrodė ekstremaliau, įdomiau, galbūt sunkiau, bet pamažu pradėjau vis dažniau čiuožti su snieglente.“

Ekstremalas tikina, kad nori ir toliau tęsti, kaip jis pats tai apibūdina, šį hobį, kuris leidžia pailsėti nuo darbų ir išvalyti galvą.
  [foto_5]
Treneris prieš dvejus metus pradėjo čiuožti snieglente.
Nuotr. asmen. arcgyv.

„Čia (snieglenčių sporte – aut. past.) irgi menas sėkmingai nusileisti! Kadangi pati pradžia buvo nuolat mėlyni keliai, ant kurių vis krisdavau“, -  juokiasi J. Jankauskas.

10. Heklberis Finas. SKM treneris prisipažįsta, kad iki interviu niekada nebuvo susimąstęs, kas yra jo mėgiamiausias iš vaikystės dabar į gyvenimą atlydėjęs personažas. „Iš tiesų iki šiol niekada apie tai nemąsčiau. Bet pirma mintis – neklausk, nežinau kodėl! – yra Heklberis Finas. Vaikystėje ši Marko Tveno knyga man iš tikrųjų labai patiko! Nors daugiausiai esu prisiskaitęs apie indėnus, štai kad ir Karlo Majaus kūryba, bet Finas man paliko labai stiprų įspūdį iš vakystės“,- linksmai nusiteikęs teigia vilnietis SKM krepšinio treneris Justas Jankauskas.

Paklaustas, kur save Justas įsivaizduoja po penkerių metų, SKM direktoriaus pavaduotojas smagiai nusijuokia ir pajuokauja: „Nemėgstu tokių klausimų, bet ką čia. Po penkių metų? Tai gal po tiek metų jau tapsiu ir SKM direktoriumi! (juokiasi pašnekovas – aut. past.).“

J. Jankausko teigimu, jis dar save tikrai mato SKM organizacijos dalimi, dar yra kur augti ir tobulėti, o tai pasiekiama tik su laiku.

Naujienų sąrašas