M. Žilionio kasdienybė: orkestras, teisėjo švilpukas, receptai ir simpatijos Ž. Savickui

2015 04 03 Ieva Dirmaitė, SKM.lt

Krepšinio trenerio kelią M. Žilioniui pasufleravo rinktis vienas dėstytojų LEU universitete.
Nuotr. autorius: R.Dačkaus

Iškart po treniruotės su mažosiomis Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) žvaigždėmis, vienas naujų veidų SKM trenerių kolektyve – Martynas Žilionis – skrupulingai punktualiai pasirodo sutartam interviu.

Veidą puošia draugiška šypsena, ant peties – sportinis krepšys, kuriame neabejotinai ilsisi treniruotėms skirta apranga bei sportbačiai. Nors dar labai jaunas, tačiau su trenerio vardu gautą atsakomybę M. Žilionis vertina labai rimtai. Taigi kuo dar be krepšinio gyvena šis SKM trenerių štabo naujokas?

1. Pradžia. Krepšinio trenerio kelią M. Žilioniui pasufleravo rinktis vienas dėstytojų, kurio paskaitas, įstojęs į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU), jis lankė.

„Pasiūlė pabandyti, ar pačiam patiks. Tai pirmus metus taip ir padariau, pabandžiau, stebėjau kitų trenerių darbą, o nuo kitų metų pradėjau pats dirbti treneriu,- apie pirmuosius savo žingsnius, žengtus SKM trenerio amplua, pasakoja M. Žilionis. – Viskas nuo Sostinės krepšinio mokyklos ir prasidėjo. Labai draugiškas kolektyvas. Pradžia labai greita buvo, staigiai įtraukė treniruotės. Nesitikėjau, kad iš karto gausiu grupes, su kuriomis galėsiu dirbti, dalyvauti varžybose ir jas vesti į pergales.“

SKM treneriu pradėjęs dirbti nuo 2014 m. spalio 1-osios, M. Žilionis prisimena, kad pirmieji išbandymai laukė SKM vasaros dieninėje stovykloje, o čia praleistas laikas ir įdėtas darbas buvo tarsi bandomasis laikotarpis. SKM treneris neslepia, kad smagu priklausyti tokiai didelei bendruomenei, būti didžiausios krepšinio mokyklos dalimi bei dirbti tokiame kolektyve, kuris tiek savęs įdeda dirbdamas su mažais vaikais: „Iš tiesų norisi prisidėti savo darbu prie mokyklos augimo ir tobulėjimo, žinoma, ir pačiam kartu tobulėti ir augti kaip treneriui, įgyti patirties. Manau, čia (Sostinės krepšinio mokykloje – aut.past.) tam puikios sąlygos“.

[foto_2]

M.Žiniolis nuo pat vaikystės mėgo aktyvią veiklą.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

2. Mafija. M. Žilionis prisipažįsta, kad ne kartą yra pagalvojęs, jog šiuo metu dirba su krepšinio treneriais, kurių ne vienas yra palikęs pėdsaką Lietuvos vaikų ir suaugusiųjų krepšinio istorijoje, tačiau vaikinas nesutrikdamas ambicingai teigia, kad darbas su veteranais bendrame kolektyve – puiki galimybė mokytis iš jų ir perimti jų sukauptas žinias, o sunkiai dirbant galbūt ateityje net ir tapti geresniu specialistu.

Šiuo metu M. Žilionis krepšinio moko 3-7 metų SKM auklėtinius, kurie treniruotes lanko dviejuose Vilniaus darželiuose – „Žilvitis“ ir „Žemyna“.

Krepšinio treneris priduria, kad taip pat veda sekmadienines SKM treniruotes, į kurias suirenka vaikai, negalintys treniruočių lankyti darbo dienomis, tad, pasak M. Žilionio, visa savaitė dažniausiai būna labai intensyvi ir darbinga.

SKM treneris juokauja, kad SKM bendruomenė kaip mafija, tik gerąja prasme, nes SKM kolektyvas yra didelė komanda, anot jaunojo trenerio, tavo atžvilgiu nusiteikusi geranoriškai ir linkusi bendradarbiauti bei padėti. „Įtraukia ir nepaleidžia“, - šypsosi treneris.

3. Sveikatos ugdymas. Antrą kursą Lietuvos edukologijos universitete bebaigiantis M. Žilionis studijuoja kūno kultūros ir sveikatos ugdymo studijų programoje, pasirinkęs krepšinio trenerio specializaciją.

Sveikatos ugdymą, pasak M. Žilionio, apima ne tik sportas, bet ir sveikas gyvenimo būdas, sveika ir subalansuota mityba. Paklausus trenerio, kaip savo sveikatą ugdo jis pats, SKM darželinukų treneris vardija, kad pirmiausia tai sveika mityba, nuolat pasirenkama aktyvi veikla, kad ir slidinėjimas.

„Šią žiemą iš tiesų taip užsikrėčiau tuo slidinėjimu slidėmis, kad noriu kažkur į užsienį išvykti paslidinėti. Taip pat ir aktyvus turizmas man įdomus. Žodžiu, kur aktyvi veikla, ten bus ir sveika gyvensena“,- aiškina Liepkalnio kalnus ir slides išbandęs M. Žilionis.

[foto_3]

Martynu labiausiai patiko žaisti įžaidėjo pozicijoje.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

LEU studentas sako, kad jei kas pasiūlytų du variantus, pasyvų poilsį ir aktyvų, pavyzdžiui, savaitę prie didelio plazminio televizoriaus ar kuprinę, žygio batus ir kelionę į kalnus, nė nemirktelėjęs pasirinktų antrąjį variantą: „Tai būtų puiki proga pamatyti kažką naujo!”. Krepšinio trenerio specializacija pasirinkta irgi neatsitiktinai: „Kadangi krepšinį žaidžiu nuo penktos klasės, tai be jo tiesiog negaliu. Krepšinis tarsi liga, jeigu jau kartą užsikrėtei, tai kažin, ar pasveiksi“.

4. Įžaidėjas. Prisiminęs savo, kaip krepšininko, metus, praleistus aikštelėje, Martynas įvardija žaidęs įžaidėjo pozicijoje, tačiau vėliau teko žaisti ir vidurio puolėjo, ir atakuojančio gynėjo pozicijose.

„Įžaidėju žaisti man patiko labiausiai. Žaidžiant šioje pozicijoje, svarbiausias krepšininko tikslas reguliuoti žaidimą, teisingai perduoti kamuolį, valdyti žaidimą. Man tai daryti ir gerai sekėsi. Komanda, tikiu, pajusdavo mano indėlį į žaidimą, tas atsispindėdavo ir bendrame komandos rezultate, pergalėse“, – prisimena žaidimą mokyklos komandoje SKM treneris.

[foto_4]

Sostinėje Martynas pradėjo lankyti teisėjų mokyklą.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

Įžaidėjas, kaip ir treneris, buvusio krepšininko teigimu, turi mokėti suvaldyti ne tik aikštelėje esančius žaidėjus, bet ir likusius ant suolo. Jiems juk irgi teks kartu žaisti, tiesa? Pasiteiravus M. Žilionio, ar, jo manymu, įžaidėjas pirmiausia neturėtų pasižymėti lyderio savybėmis, kad galėtų „užkurti“ komandos žaidimo variklį sėkmingai, sako, kad pats lyderiu komadoje savęs nelaikė:

„Komandoje būdavo žaidėjų, kurie atlikdavo tą pagrindinę rolę lemiamomis akimirkomis, kuriomis tikrai reikėdavo lyderio sprendimo, o aš tiesiog gerai atlikdavau savo funkciją žaidime užkurti laužą“.

5. RKL. M. Žilionis prisipažįsta šiuo metu sostinėje nežaidžiantis jokioje mėgėjų lygos komandoje, kadangi tam nebelieka laiko, sportinius batelius nuo vinies dažniausiai nusikabina grįžęs namo į Aukštadvarį, iš kurio yra kilęs. Čia su draugais nepraleidžia progos pažaisti 3x3 turnyre bei pačių susiorganizuotose rungtynėse. Tuo tarpu Vilniuje visgi neretai bėgioja krepšinio aikštėje. Paklausęs draugo rekomendacijų, atvykęs studijuoti į sostinę, Martynas pradėjo lankyti teisėjų mokyklą ir mokytis krepšinio teisėjo darbo specifikos.

„Komandoje dabar nežaidžiu, bet užtat galiu užsiimti kita su krepšiniu labai susijusioje veikloje – teisėjauju rungtynėse. Galima sakyti, yra 3 vietos krepšinyje, kur gali būti – tai žaidėjas, treneris ir teisėjas. Tai esu du viename – treneris ir teisėjas, kas, manau, yra labai susiję dalykai, padedantys matyti žaidimą kitu kampu. Jeigu nori būti geras treneris, turi būti ir geras teisėjas“,- tvirtai įsitikinęs M. Žilionis.

„Galima sakyti, kad viską teisėjavime pradėjau nuo nulio. Dabar jau bandau prasimušti į regionus (regioninę krepšinio lygą (RKL) – aut. past.). Sekasi tikrai gerai. Yra atrinkti 8 asmenys, kurie stebimi viso sezono metu, tarsi vyksta atranka, peržiūra, po kurios paaiškės atrinktas asmuo, o galbūt ir keli. Viskas paaiškės sezono pabaigoje”, - šypteli M. Žilionis.

6. Scena. Jaunasis krepšinio teisėjas sako, kad svarbiausia teisėjui išlikti ramiam, kai emocijos žaidimo metu užvaldo tiek žaidėjus, tiek trenerius.

M. Žilionis patvirtina, kad jau yra skyręs techninių baudų, nors teisėjo batuose tik spėjo apšilti kojas: „Aišku, esu. Manau, nėra tokio teisėjo, kuris jų nebūtų skyręs. Teko ir trenerį iš aikštelės išvaryti už emocijų ir žodžių nevaldymą“. Pasak M. Žilionio, teisėjas pirmiausia turi suvaldyti save ir emocijas žaidimo aikštelėje.

„Galiu pasakyti, kad ne kiekvienas gali būti krepšinio teisėju. Juo sunkiai seksis dirbti žmogui, nesugebančiam susitarti su savimi, susivaldyti. Tikrai bus momentų varžybose, kai žaidėjai ar treneriai bandys iššaukti tavo emocijas, stengsis išprovokuoti, kad joms pasiduotum, bet negali, turi išlikti ramus ir vertinti situaciją nešališkai“, - apie teisėjo darbo specifiką pasakoja pašnekovas.

Debiuto, teigia M. Žilionis, nė kiek nebijojęs. Pirmasis teisėjavimas vyko prieš metus draugiškose rungtynėse tarp mėgėjų lygos komandų, po kurių vyras gavo ir patarimų, ir pastabų, ir paskatinimo.

[foto_5]
M.Žilionis mokykloje grojo orkestre.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

„Dar nebuvo tokių varžybų, kad kinkos drebėtų. Su kiekvienom varžybom daugėja patirties, gerėja įgūdžiai, pagaliau gauni patarimų iš varžybų komisarų. Viskas susideda ir taip tobulėji, - tvirtina scenos baimės sakantis neturįs Martynas. – Išeini į aikštelę teisėjauti, tai kaip ir į sceną, jokios baimės. Jeigu pasitiki savimi, tai nebus baisu jose teisėjauti, net jei jos bus ir labai aukšto meistriškumo lygio“.

7. Orkestras. „Tiesa, mokykloje grojau orkestre, - kukliai apie savo praeitį prasitaria M. Žilionis. – Tai buvo mano mokyklos orkestras, kurio vadovas Valerijus Filonovas buvo nuostabus mokytojas. Niekada nepamiršiu, vienas geriausių mokytojų! Krepšinį lankiau nuo penktos klasės, orkestrą – nuo septintos. Žinoma, suderinti būdavo labai sunku ir nevisada pavykdavo, būdavo, dubliuodavosi treniruotės su orkestro repeticija, bet suderindavau.“ Mokyklos orkestre grojęs būgnais, krepšinio treneris dalinasi prisiminimais, mat su orkestru susiję daug smagių akimirkų.

„Mūsų orkestras dalyvaudavo ir Lietuvos čempionatuose. Esame pelnę Lietuvos čempiono vardą, tik tiksliai jau metų nebeprisimenu. Ko gero, prieš penkerius metus tai buvo“,- pasakoja M. Žilionis, muzikos ir natų skaitymo meno išmokęs ne muzikos mokykloje ar būrelyje, o atėjęs į orkestrą. Pasak SKM auklėtinių trenerio, orkestro repeticijų jis labai laukdavo, nes jos keldavo pasimėgavimą muzika ir taip praleistu laiku. Jei dabar reikėtų sėsti ir pagroti būgnais vieną ar kitą partiją, Martynas tiki savo jėgomis ir tvirtai atsako: „Pagročiau“.

8. La troškiniai. Vienas mėgstamiausių M. Žilionio sportininkų yra stipriausio Lietuvos žmogaus titulą pelnęs galiūnas Žydrūnas Savickas. „Čia daugiau nieko nereikia pridurti, nes jis tiesiog yra geriausias!”,- pagautas pakilios emocijos tvirtina Martynas, kuris, beje, ir pats domėjosi svorių kilnojimu, pats yra išbandęs šią sporto šaką, taip pat užsiimantis kultūrizmu, arba vadinamuoju bodybuilding‘u.

[foto_6]

Šią žiemą Martynas išbandė žiemos sportą.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

„Man svarbu ne tik darbas sporto salėje, bet ir sveika mityba. Prižiūriu savo sveikatą. Namuose valgyti gaminu pagal įvairius receptus. Na, daug receptų čia šiaip nereikia, žinai pagrindinius ir gana. Labiausiai mėgstu gaminti ir valgyti sveikus troškinius, kuriuose beveik nebūna prieskonių ir druskos. Na, labai labai mažai“,- apie pomėgį gaminti maistą atvirauja labiausiai skaičių „3” mėgstantis SKM krepšininkų treneris.

9. Gipsas. M. Žilionis atskleidžia, kad gyvenime ne kartą teko turėti sugipsuotą galūnę:

„Susidomėjimas dviračių sportu taip pat prasidėjo gimtinėje. Ypač vasarą. Nieko keisto, kad visko buvo, ir lūžusių rankų, ir nosis buvo lūžusi“.

Anot SKM trenerio, daugiausiai traumų užsidirbo būtent su dviračiu, nes pernelyg mėgsta ekstremalų sportą. Tiesa, krepšinis irgi pridėjo – būdamas abiturientu, pasitempė Achilo sausgyslę. Dabar, sako treneris, kur kas atsargiau ir geriau apgalvojęs pasekmes leistųsi į ekstremalius išbandymus, susijusius su sportu.

10. Grįžimas. Naujasis SKM trenerių štabo narys sako, kad jo gimtasis miestas – Aukštadvaris – yra nuostabus gamtos kampelis, į kurį taip norėtųsi grįžti dažniau. Tačiau darbai planus neretai pakoreguoja.

„Kai tik yra to laiko, visada stengiuosi grįžti. Dėl ko man patinka Aukštadvaris? Dėl savo gamtos. Ten ežerai, ten miškai, pagaliau ten užaugau. Visada svajojau, kad sugrįšiu į Aukštadvarį. Jau esu sulaukęs pasiūlymo treniruoti savo gimtojo miesto vyrų komandą. Bandysiu suderinti ir važinėti. Manau, pavyks“, - jaunatvišku entuziazmu trykšta tik šį sezoną prie SKM trenerio štabo prisijungęs M. Žilionis.

Naujienų sąrašas

Partneriai