Krepšinis T. Butkevičiui – tai meilė, komanda, užsispyrimas

2015 03 09 Ieva Dirmaitė, SKM.lt

Tomas Butkevičius SKM kolektyvą papildė šį sezoną ir šiuo metu treniruoja darželinukus.
Nuotr. autorius: R. Dačkaus

Sostinės krepšinio mokykla (SKM) pavasarį pasitinka su sena nauja rubrika „Trenerio portretas“. Trenerių štabo gretoms pasipildžius naujais veidais, pirmasis ant karštosios klausimų kėdės nepabūgo sėsti SKM mažųjų krepšininkų treneris Tomas Butkevičius, kuris, tiesa, su Lietuvos premjeru dalinasi tik bendra pavarde. Jūsų dėmesiui dešimt tiesų iš T. Butkevičiaus gyvenimo:

1. Jūra. Vardan krepšinio jaunasis SKM treneris vaikystėje turėjo nemažai laiko praleisti kelyje. Mokyklą lankė vasaros sostine tituluojamoje Palangoje, o nakvoti į gimtuosius namus grįždavo į Šventąją, su kuria prisiminimuose labiausiai susijusios vasaros atostogos. Nepaisant to, kad pajūryje gyvenančiajam jūrą kasdien matyti gali tapti įprastu vaizdu, tačiau T. Butkevičius sako, jog būtent jūros labiausiai ir ilgisi bei tų saulėtų dienų, praleistų pajūryje su draugais. Tuo tarpu mokslo metais pabudus ryte ateidavo suvokimas, kad laukia ilga diena.

„Visą dieną praleisdavau Palangoje, kartais pasitaikydavo, kad po mokyklos namo net negrįždavau pasidėti knygų ir iškart keliaudavau į treniruotę, – intensyvią vaikystės dieną prisimena T. Butkevičius. – Noro nuo mažumės niekada man nestigo sportuoti – prieš krepšinio treniruotę dar spėdavau nueiti į treniruoklių salę padirbėti, po to sekdavo krepšinio treniruotė, o po jos – atgal į treniruoklius.“

[foto_2]
Vaikystėje Tomui teko nemažai keliauti.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

2. Laikinoji sostinė. SKM darželinukų treneris sako, kad jei reikėtų rinktis, į kurį miestą gyvenimui iškeisti savo gimtinę, tai kiek pasvarstęs ištaria Vilniaus pavadinimą, bet staiga persigalvoja ir pasitaiso:

„Labiau gal visgi Kaunas. Tiesa ta, kad iš pradžių norėjau studijuoti Kaune Lietuvos sporto universitete (LSU).

Tačiau pirmais metais nepavykus ten įstoti, pasirinkau antrą savo variantą – Vilnių. Tačiau Kaunui klijuojamos etiketės manęs tikrai negąsdino, žinojau, ko noriu.“

Energijos nuo vaikystės nestokojantis SKM treneris prisipažįsta, kad ta energija ir užsidegimas, su kuriuo eidavo į treniruotes, ir šiandien niekur nedingo.

Tik dabar ją tenka paskirstyti ne tik sportui, bet ir darbui bei kūno kultūros programos studijoms Lietuvos edukologijos universitete (LEU), kur tenka krimsti ir filosofijos bei psichologijos mokslus.

Anot LEU antrakursio, dvejus metus po mokyklos baigimo, vedinas vilties ir lūkesčių, SKM treneris siekė įgyvendinti savo tikslą – tapti LSU studentu, tačiau trečiais metais nutarė pasirinkti sostinę ir galimybę joje. Nors tuos dvejus metus, kaip sako T. Butkevičius, daugiau laiko galėjo skirti poilsiui, bet sportas ir krepšinis iš gyvenimo ir kasdienybės nedingo. „Iš tikrųjų, tai (sportas – aut. past.) kaip gyvenimo būdas, kaip liga, labai sunku pagyti“, – šypsosi Vilniaus darželio „Pipiras“ auklėtinius treniruojantis jaunasis strategas.

3. Pilis. Ko gero, nėra nė vieno vaiko, kuris neturi ryškaus prisiminimo iš vaikystės. Paprašius SKM trenerio bent vienu tokiu prisiminimu pasidalinti, pasigirsta iš pradžių tylus, o vėliau jau garsus juokas. Prisiminimas, vadinasi, ką tik visu ryškumu iškilo atmintyje. „Pamenu vieną nutikimą. Mūsų namas buvo per gatvę nuo mano darželio. Šovė vieną kartą nesulaukus tėvų, kol mane pasiims, vienam pačiam imt ir pareiti namo. Tada buvau gal ketverių maždaug.

Raktų neturėjau, nes žinojau, kad tuomet visada kas nors bus namuose. Tiesa, po to truputį gavau beržinės košės už šitą saviveiklą“, – juokiasi Butkevičių šeimos pagrandukas.

T. Butkevičius neneigia, kad buvo tradicinis vaikas, gaudavęs ir pasimušti su draugais, ir nuklysti, kur nereikia ar negalima, bet štai mergaičių už kasų, sako, nėra tymptelėjęs nė karto. Vaikystėje, pasak SKM trenerio, buvo ne tik linksmybių, bet ir vaikiškų konfliktų:

„Vėl iš darželio laikų. Aš miegojau, o kitas vaikas žaidė su mano žaislais, mašinyte tokia. Tas berniukas buvo ir pilį iš kaladėlių pasistatęs, o aš supykęs, kam su mano žaislais žaidė, ėmiau tada ir sugrioviau jo tą statinį“.

[foto_3]

Anot trenerio, meilė krepšiniui greičiausiai atėjo ne iš šeimos.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

4. Ringas. Vaikystėje T. Butkevičius tvirtina išbandęs save ne viename sporte, ne tik komandiniame, bet ir individualiame: „Tikslaus atsakymo, kodėl gyvenime svarbiausią vietą užėmė krepšinis, neturiu, bet žaidžiau ir žaidžiu viską, kas susiję su kamuoliu. Tai irgi dar iš vaikystės turbūt atėjo. Būdavo, baigdavosi pamokos, iškart po jų laukdavo futbolo treniruotė, po jos – bokso treniruotė, o po šitos ateidavo eilė krepšiniui“.

Tomas prasitaria, kad jo tėtis žaidė futbolą, todėl meilė krepšiniui greičiausiai atėjo ne iš šeimos. Iš pradžių krepšinis, kaip tvirtina T. Butkevičius, jam buvęs kaip užklasinė veikla, kad būtų ką veikti po pamokų, o ne laukais bastytis, su tuo atėjo ir draugai, vėliau krepšinis ir treniruotės tapo pomėgiu, padedančiu užsimiršti ir rasti sprendimus savo problemoms, dar vėliau krepšinis tapo laisvalaikiu ir darbu.

[foto_4]

T.Butkevičius atstovauja LEU rinktinę.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

5. Krepšinio dievai. Nors savo pirmąsias krepšinio treniruotes T. Butkevičius pradėjo lankyti būdamas dešimties, jau tada žavėjosi Kauno BC „Žalgiris“ komandos žaidimu. Su šia Lietuvos vyrų krepšinio komanda susiję ir SKM treneriui svarbūs krepšinio dievai.

Vienas jų – rašytojo plunksną išbandęs buvęs komandos strategas ispanas Joanas Plaza, kuris „Žalgirio“ žaidimui vadovavo 2012-2013 metų sezone ir su komanda Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate nuskynė čempionų laurus.

Kitas – vienu geriausių krepšininkų ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu tituluojamas, šiemet vasarį Europos legendos apdovanojimą gavęs žaidėjas Šarūnas Jasikevičius. Sąrašas nebaigtinis.

„Jasikevičius visada turėjo tą vidinę energiją, imasi iniciatyvos, užveda žaidimą. Aišku, ir liežuvio nenuvaldo. Taip pat man imponuoja ir Martynas Pocius. Jis toks darbo žmogus. Pavyzdžiui, Duke („Duke“ universiteto komandoje – aut. past.) jis ten ne tiek dėl taškų pelnymo, kiek dėl gynybos, to juodo darbo buvo vertinamas, taip pat ir Lietuvos rinktinėje. Veržlus žaidėjas, patinka man“, – savo pasirinkimo motyvus komentuoja SKM darželinukų krepšinio treneris.

6. Miegas. Gyvenimo būdo ir sveikatos žurnalų puslapiai rėkte rėkia, kad vienas svarbiausių geros savijautos garantų yra kokybiškas miegas, kurio suaugusiam žmogui reikia 7-8 valandų

Tačiau T. Butkevičius nustebina, įvardydamas valandų skaičių, kiek jam pakanka per parą miego, kad jis jaustųsi žvalus ir pailsėjęs: „Žinoma, priklauso nuo to, ką prieš tai dieną dariau.

Pavyzdžiui, ar nebuvo intensyvios fiziškai dienos, kai būna treniruotė ir varžybos krūvoje, bet dabar pakanka ir 3 valandų. Kai būna varžybos ir dar kokia treniruotė, tai kitą dieną jau reikia normaliai išsimiegoti, tai prireikia ir 8 valandų“.

7. Komanda. Šiandien T. Butkevičius nė negalvoja kabinti sportbačių ant vinies – mat jis ne tik krepšinio gudrybių moko SKM auklėtinius, bet ir pats pasiautėja aikštelėje žaisdamas įžaidėjo pozicijoje, kadangi yra LEU II-osios vyrų krepšinio komandos narys.

Tiesa, T. Butkevičius teigia, kad niekada netikėjo talismanais ar laimingu marškinėlių numeriu, todėl tam didelės reikšmės nesuteikia: „Anksčiau dažniausiai žaisdavau marškinėliais su numeriu „6“, o dabar universitete žaidžiu ketvirtu. Kažin, ar kažkokio daikto turėjimas labai jau padės.

[foto_5]
Tomui per parą užtenka vos 3 val. miego.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

Viskas juk priklauso nuo tavęs, tavo galimybių. Galbūt kitiems tai padeda“. Krepšininko nuomone, jei krepšinyje komandos žaistų be stratego, aikštelėje būtų chaosas. „Įsivaizduoju, kad tokiu atveju tai būtų žaidimas „bėgu ir metu“. Nors tikiu, kad komandoje tada atsirastų vienas ar kitas žaidėjas, kuris imtųsi iniciatyvos styguojant žaidimą. Bet trenerio vaidmuo krepšinyje yra labai reikšmingas“, – įsitikinęs LEU II-osios komandos įžaidėjas.

SKM treneris pripažįsta, kad kartais nėra lengva sustabdyti emocijas, stebint žaidimą iš šalies, bet darbas su vaikais įpareigoja ieškoti mažiesiems tinkamų būdų sunkius dalykus paaiškinti paprastai, svarbiausia, kad vaikas suprastų, ko iš jo nori treneris.

8. Modelis. T. Butkevičius akimirkai pokalbio metu susimąsto, ką darytų gyvenime, jei nebūtų atsidėjęs krepšiniui ir sportui. „Būna, dažnai pamatai kokią reklamą ar klipą internete, ir tą minutę pagautas impulso paglvoji, kad būtų smagu tą ar aną veikti. Kažkada sprendžiau profesijos quiz‘ą internete ir gautas atsakymas buvo „modelis“. Po to sau pagalvojau, o kodėl ir ne?“, – juokiasi krepšininkas, atostogoms mieliau pasirinksiantis auksinio smėlio pakrantę ir žydrą jūrą nei sniegą ir kalnus.

[foto_6]
Trenerio svajonė - išvykti už Atlanto.
Nuotr. iš asmeninio archyvo

9. Vizija. Dauguma krepšinio trenerių Lietuvoje, pradėję savo karjerą jos epicentru įsivaizduoja darbą su šalies vyrų rinktine arba mažų mažiausiai norėtų stoti už pajėgios Lietuvos komandos vairo. Tačiau T. Butkevičius, paklaustas, kokią savo ateities viziją mato, nedrąsiai prasitaria apie amerikietišką svajonę. Tiksliau apie galimybę išvykti į užatlantę ir Amerikoje krepšinio mokyti studentų komandą.

„Mano vizija ateičiai... Kur save matyčiau, o gal tiksliau kur norėčiau būti, tai norėčiau išvykti iš Lietuvos ir Amerikoje treniruoti arba universiteto, arba mokyklos komandą.

Būtent amerikiečių universitetų komandos man patinka, nes pasižymi savo disciplina, organizuotumu, neatrodo, kad būtų blaškymasis treniruotės metu“, – svajone dalinasi jaunasis krepšinio treneris, kuris žavisi „Duke“ universiteto „mėlynųjų velnių“ komandos, žaidžiančios Amerikos Nacionalinės studentų sporto asociacijos (NCAA) I divizione, žaidimu.

10. 3 žodžiai. Pirmąjį sezoną SKM mažąsias krepšinio žvaigždes ugdantis T. Butkevičius nesutrinka ir greitai išvardija 3 žodžius, kurie jam reiškia krepšinį: „Iš tiesų myliu krepšinį, tai pirmas žodis būtų „meilė“. Po to eitų „komanda“, o trečias žodis būtų „užsispyrimas“. Manau, tai svarbiausia, ko reikia šiam žaidimui“.

Naujienų sąrašas

Partneriai