Krepšinio galia: ar treneris gali tapti ir draugu?

„Man patinka sunkumai, su kuriais susiduriu gyvenime, nes jie užgrūdina“,- teigia 2014-2015 metų sezono Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) trenerių štabo naujokas,  22-ejų pasvalietis Arminas Vareika. SKM dalinasi 10 epizodų iš jaunojo krepšinio specialisto A. Vareikos gyvenimo.

1.  40 kilometrų. „Iš tiesų, aštuonias klases baigiau kaimo mokykloje“,- nuoširdžiai pokalbį apie gimtąjį kraštą pradeda A. Vareika. Teisybės dėlei reikėtų patikslinti, kad gimtasis SKM trenerio miestas yra ne Pasvalys, o Pasvalio rajone esantis Pumpėnų miestelis, kuriame gyvena šiek tiek daugiau nei 800 gyventojų.

„Nepaisant to, jau nuo penktos klasės vienas važinėdavau į Pasvalį į krepšinio treniruotes. Tris kartus per savaitę po pamokų autobusu vykdavau 20 kilometrų į vieną pusę ir tiek pat atgal. Oi, visokių smagių istorijų per tuos važiavimus buvo! Ir zuikiu teko važiuoti, ir už užuolaidos nuo kontrolierių slėptis, bet tai smagios akimirkos“, - šypsosi pasinėręs į prisiminimus SKM auklėtinių treneris.

Pasak A. Vareikos, tas savarankiškumas nuo vaikystės užgrūdino jį tolimesniam gyvenimui, paklojo puikius pamatus iššūkiams, kuriuos tenka priimti ir su jais susidoroti šiandien gyvenime. „Mane krepšinis nuo vaikystės be jokių baimių vedė tik į priekį“, - tvirtina A. Vareika.

2.  Žadintuvas. SKM krepšininkų treneris neslepia, kad geras jausmas yra ir išvažiuoti iš savo nedidelio miestelio į didmiestį, bet ne ką mažiau gera emocija aplanko namo sugrįžus.

„Yra labai didelis skirtumas tarp Vilniaus ir to miestelio, kur aš gimiau ir visada augau. Įdomu yra laviruoti tarp dviejų miestų – vieno didelio, sostinės, o kito mažo. Čia pailsi, pasikrauni naujų jėgų darbams užbaigti, pabėgi nors trumpam nuo kasdienybės, į kurią po to grįžti su dideliu noru“,- tvirtina aukštaitis.

„Brolis labai sekė Kauno „Žalgirio“ komandos žaidimą ir tuo užkrėtė mane. Taip pat įtraukė mane ir į savo draugų kompaniją, nors ir buvau mažiausiai ketveriais metais už visus jaunesnis. Būtent brolis ir atvedė mane į mano pirmąją gyvenime krepšinio treniruotę, kurią atsiminsiu tikriausiai visą savo gyvenimą. Pats brolis labai norėjo, kad aš žaisčiau krepšinį. Mano brolis buvo tas žmogus, kuris – kartu su mano krikšto tėvu – pastatė pirmąjį krepšį mūsų kieme. Tada krepšinis tapo draugus suburiančiu užsiėmimu“,- apie brolio svarų indėlį į savo, kaip krepšininko, ateitį pasakoja SKM krepšinio specialistas.

A. Vareika prisimena, kad tie ketveri metai ilgai stovėjo tarp jų su broliu, ypač krepšinyje. Tačiau vieną dieną tas amžiaus riboženklis dingo, kai, A. Vareikos teigimu, jiedu su broliu kovojo žūtbūtiniame krepšinio mūšyje ir būtent Arminas tą kovą po taiklaus metimo nuo tritaškio linijos laimėjo. „Dabar jau ir broliui reikia gerokai pasistengti dėl pergalės prieš mane“,- juokiasi Vareikų jaunėlis.

4.  Suolas. SKM auklėtinių treneris neslepia, kad pergales gyvenime nuskinti jam dažniausiai reikalavo ir tebereikalauja daug pastangų ir ryžto. Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos krepšinio komandai atstovavęs A. Vareika vieną didžiausių skaudulių įvardija sėdėjimą ant atsarginių suolo.

„Kai pradėjau lankyti gimnaziją, vyko kartų kaita. Tuo metu (komandoje – aut. past.) buvo labai stiprių dvyliktokų, ketvirtokų gimnazistų, ir aš beveik negaudavau vietos aikštelėje, sėdėdavau visada ant suolelio ir taip tęsėsi visus metus. Nežinau, kodėl, bet nepalūžau ir žinojau, kad sulauksiu ir savo šanso. Taip ir nutiko – jau antroje gimnazijos klasėje buvau tas žmogus komandoje, kuris žaidžia 40 minučių ir neturi keitimų“,- prisimena mokyklos komandos laikus buvęs krepšininkas.

„Dvi grupės yra vaikinai, gimę 1998-2000 metais, taip pat ir mišrią grupę turiu, ten vaikinų amžius svyruoja nuo 16 iki 18 metų. Jie jau laiko ir egzaminus, ir lekia pas paneles. Kokių tik patarimų nereikia duoti!”,- juokiasi SKM treneris.

A. Vareika teigia, kad dažniausiai jis pats pirmas paklausia, kaip jo komandos vaikinams sekasi, žino, kurie turi drauges, todėl nuolat pasidomi, kaip jiems sekasi bendrauti, draugauti.

„Mano tikslas toks ir yra – noriu tapti pirmiausia jų draugu. Kai sukuri draugiškus tarpusavio santykius, tada abipusiai gali ir klausti, ir atsakymus gausi, ir pagalbos, jei reikia, gali paprašyti lygiai taip pat kaip ir jie gali kreiptis į mane. Su vyresniais norisi būti krepšininku, kuris gali pasidalinti savo patirtimi. Svarbiausia, kad galėtume būti viena komanda“,- įsitikinęs SKM krepšininkų treneris.

8. Krepšinio galia. Visai neseniai dienos šviesą išvydo dar vienas SKM globojamas projektas, pavadinimu „Krepšinio galia“. Šio projekto organizatorius yra būtent A. Vareika, kurio akyse, vos prabilus apie projektą, matyti žiburiukai.

„Iš tikrųjų Andrius (SKM direktorius Andrius Čerškus – aut. past.) jau seniai pabrėžė tą idėją, kad reikia ieškoti galimybių, kaip suteikti progą tiems vaikams, kurie auga padidintos rizikos šeimose, kurios negali išleisti vaiko į treniruotes ar būrelius. Būtent jis ir ieškojo kelių, kaip būtų galima tai įgyvendinti. Šia mintimi susidomėjo ir ją ėmė palaikyti Kazickų šeimos fondas, ypač šia idėja užsikrėtė jaunasis Kazickas Piteris. Bendromis jėgomis buvo nuspręsta padėti vaikams, kurie neturi galimybės sportuoti, tačiau projekto užsiėmimuose skatinama ne tik fizinė veikla, bet ir bendravimas, lavinami socialiniai įgūdžiai“,- apie projekto gimimą pasakoja SKM treneris A. Vareika.

Vaikų dienos centruose dirbančios auklėtojos, A. Vareikos teigimu, dažnai prabyla apie kitą problemą, apie kurią mažai kalbama – šie vaikai dažniausiai nėra matę gero vyro pavyzdžio, neturi autoriteto, todėl tai jiems nauja, bet labai reikalinga. 

9. Badmintonas. A. Vareika save vadina sporto maksimalistu – jei jau užsiimti sportu, tai iš visų jėgų, atiduodant visą save. Studijuodamas kūno kultūros studijų programą Lietuvos edukologijos universitete (LEU), Arminas susipažino su jam nauja sporto šaka iš arčiau ir taip susidomėjimas peraugo į savotišką aistrą. Aistrą badmintonui.

„Sunkiausia sporto šaka, kurią teko prisijaukinti, buvo lauko tenisas, bet su laiku užsispyriau ir patobulėjau. Dievinu plaukimą, ko gero, dėl to, kad gyvenome prie ežero. Kitas sportas, kurį labai mėgstu, yra badmintonas. Pirmą kartą badmintono raketę į rankas paėmiau gal prieš keturis metus, bet tada dar visai nesupratau to sporto. Iš pradžių labai nepatiko! Bet universitete prasidėjus paskaitų apie badmintoną kursui, pradėjau gilintis į taisykles, žaidimo techniką, dar dėstytojo raginimu nuvykau į seminarą. Po to, grįžus į Lietuvą broliui, pradėjome konkuruoti jau ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir su badmintono raketėmis – dažnai žaidžiame poromis, su savo draugėmis, vieni prieš kitus. Tai galima pavadinti ir porų kovomis“,- teigia badmintono turnyro „Oranžinis kirtis 2015“ čempionas.

Naujienų sąrašas