- Pradžia
- Naujienos
- SKM naujienos
- Komandą paliekantis A.Vilkevičius stovykloje atidavė visą save
Komandą paliekantis A.Vilkevičius stovykloje atidavė visą save
2015 09 30 Paulius Lučinskas, SKM.lt
Nuo ateinančio sezono pradžios Pilaitės „Grifų” komandą paliekantis treneris Audrius Vilkevičius paskutinėje stovykloje su savo auklėtiniais dirbo lyg niekas nebūtų pasikeitę. Dėl asmeninių priežasčių artėjančiame sezone treneris prie šios komandos vairo nebestovės, todėl vaikams per likusias dienas stengėsi perduoti kuo daugiau turimų žinių.
Stovyklos eiga
Komandos generolas teigė, kad nusiskundimų dėl stovyklos sąlygų neturėjo.
„Oras puikus, sąlygos idealios – sportuok ir džiaukis. Vos atvykus puolėme į darbus: žaidėme beisbolą, ugdėme greitumą. Turėjome treniruočių ir salėje, kur atlikome technikos pratimus. Stovykloje vyksta turnyras „4 prieš 4”, jame turime keturias komandas. Pasiruošimo pabaigoje apdovanosime geriausius”, – nuosekliai pasakojo A.Vilkevičius.
Nepaisant to, kad daugeliui vaikų tai pirmoji sporto stovykla, treneris teigė, kad rimtesnių drausmės pažeidimų nebuvo – akivaizdu, kad aiškiai išdėstytos elgesio taisyklės suveikė. Vaikai noriai lieptu metu eidavo ilsėtis ir nepramiegodavo rytinių treniruočių. Ekipos vedlys taip pat akcentavo ir sveiką mitybą.
„Maitina mus kaip bajorus, net ne viską suvalgome, tad nereikia eiti į parduotuves ir pirkti nesveikų produktų. Vienintelis papildomas maistas – tai vaisiai ir vanduo”, - sakė treneris.
Šypsenos jaunųjų krepšininkų veiduose išdavė, kad stovykla jiems labai patinka. Laisvesnėmis akimirkomis vaikai dūko ir nestokojo puikios nuotaikos. „Grifų” ekipos narys Karolis pasakojo, kad stipriai sportuoja, bet jam netrūksta ir linksmybių – visi kartu jie žaidžia futbolą, krepšinį, beisbolą. Jo komandos draugas Augustas užsiminė, kad stovykloje pasitaiko pykčių, bet viskas greitai išsprendžiama. Iš vaikų pasakojimų buvo galima suprasti, kad optimaliausias nesantaikos sprendimo būdas – kambarių rokiruotės.
Stovyklos eiga
Komandos generolas teigė, kad nusiskundimų dėl stovyklos sąlygų neturėjo.
„Oras puikus, sąlygos idealios – sportuok ir džiaukis. Vos atvykus puolėme į darbus: žaidėme beisbolą, ugdėme greitumą. Turėjome treniruočių ir salėje, kur atlikome technikos pratimus. Stovykloje vyksta turnyras „4 prieš 4”, jame turime keturias komandas. Pasiruošimo pabaigoje apdovanosime geriausius”, – nuosekliai pasakojo A.Vilkevičius.
Nepaisant to, kad daugeliui vaikų tai pirmoji sporto stovykla, treneris teigė, kad rimtesnių drausmės pažeidimų nebuvo – akivaizdu, kad aiškiai išdėstytos elgesio taisyklės suveikė. Vaikai noriai lieptu metu eidavo ilsėtis ir nepramiegodavo rytinių treniruočių. Ekipos vedlys taip pat akcentavo ir sveiką mitybą.
„Maitina mus kaip bajorus, net ne viską suvalgome, tad nereikia eiti į parduotuves ir pirkti nesveikų produktų. Vienintelis papildomas maistas – tai vaisiai ir vanduo”, - sakė treneris.
Šypsenos jaunųjų krepšininkų veiduose išdavė, kad stovykla jiems labai patinka. Laisvesnėmis akimirkomis vaikai dūko ir nestokojo puikios nuotaikos. „Grifų” ekipos narys Karolis pasakojo, kad stipriai sportuoja, bet jam netrūksta ir linksmybių – visi kartu jie žaidžia futbolą, krepšinį, beisbolą. Jo komandos draugas Augustas užsiminė, kad stovykloje pasitaiko pykčių, bet viskas greitai išsprendžiama. Iš vaikų pasakojimų buvo galima suprasti, kad optimaliausias nesantaikos sprendimo būdas – kambarių rokiruotės.
Bendromis jėgomis vaikai stengėsi paaiškinti, kodėl išvyka į stovyklą yra labai naudinga: „Mes tobulėjame, nes susirenka visa komanda. Taip pat, čia daugiau tvarkos nei Vilniuje – neleidžiama smaližiauti ir nėra galimybių praleisti treniruotes”, – džiaugėsi vaikai.
Treneris taria didelį AČIŪ
Dėl asmeninių priežasčių ekipą ir Sostinės krepšinio mokyklą paliekantis treneris A. Vilkevičius neslėpė nusivylimo: „Gaila, nes šiai komandai atidaviau save du pastaruosius metus. Gaila palikti ir didelį, smagų kolektyvą. Ne visi sprendimai būna malonūs, tad teks vaikams ištarti sudie. Tėveliams noriu pasakyti didelį ačiū už supratimą, kovingumą ir didelę paramą. Tikiu, kad vaikus kažko išmokiau, jie mane – lygiai taip pat.”