Klarnetas, dalgis, pokeris ir kitos istorijos

„Treneri! Mokytojau! Auklėtojau! Rokai! Tėti!“,- tokiais kreipiniais mažieji SKM auklėtiniai neretai pavadina nuoširdųjį SKM trenerį Roką Kasparavičių.

Krepšinis, anot Roko, yra jo laisvalaikis. „Mėgstu mokyti krepšinio, mėgstu krepšinį žaisti, mėgstu krepšinį žiūrėti, mėgstu apie krepšinį skaityti...“,- vardija tikras krepšinio fanas.

Šią savaitę ant lėkštutės pateikiame 10 įdomiausių faktų apie SKM darbštuolį - Roką Kasparavičių:

1. R. Skaisgirys. SKM treneris R. Kasparavičius gimė nedideliame Šakių mieste, vos per 50 kilometrų į šiaurę nutolusiame nuo Marijampolės.

Pasak trenerio, smagiausias mažo miestelio bruožas yra tas, kad visi vieni kitus pažįsta – jei vardų ir nežino, tai bent iš veido atpažįsta.

„Šakiai – mažas miestelis, bet, pavadinkime, šeimyniškas. Visi čia kaip viena didelė šeima. Žinoma, būna visko, kaip ir šeimoje, čia pasipyksti, čia vėl draugiškai gyveni, bet visada drąsiai net ir naktį gali vaikščioti Šakių gatvėmis“,- su šypsena veide sako R. Kasparavičius.

Sutapimas ar ne, tačiau žinomas lietuvių prodiuseris Rolandas Skaisgirys kilęs nuo to paties krašto kaip ir SKM treneris, tačiau Rokas linkęs užprotestuoti šį teiginį. „Rolandas Skaisgirys yra ne visai iš Šakių. Jis labiau, kaip aš vadinu, yra nuo Šakių ženklo, nes jo gimtinė yra per kilometrą nuo pačių Šakių nutolusi. Tačiau, nors asmeniškai jo nepažįstu, bet iš tėčio pasakojimų žinau, kad Rolandas ir krepšinį jaunystėje žaidęs. O dabar visada per didžiąsias šventes, pavyzdžiui, Kalėdas, nuėjęs į bažnyčią su tėvais, visada matau ir jį“,- miestelio įdomybėmis dalinasi treneris.

2. Klarnetas. Roko šeima labai muzikali – tėtis, seserys, todėl ir Roko neaplenkė muzika. „Kai buvau pirmoje ar antroje klasėje, tėvai paklausė, ar noriu groti klarnetu. O iš kur tas pirmokas gali žinoti, kas tas klarnetas? Man tikriausiai tuo metu pasirodė, kad visai gražiai skamba tas klarnetas ir pradėjau lankyti jo pamokas. Grojau dvejus ar trejus metus. Tuomet numirė mano mokytojas ir klarneto specialistų nebebuvo daugiau“,- muziko kelio pirmuosius žingsnius pasakoja treneris.

Nenorėjęs pasirinkti kitų pučiamųjų, Rokas pasirinko fortepijono pamokas. „Penkerius metus mokiausi groti fortepijonu, bet buvo labai sunku muzikos mokyklą derinti su krešinio treniruotėmis. Tuo metu, kai man buvo trylika ar keturiolika metų, mano tėvai man leido gana savarankiškai rinktis ir priimti sprendimus, tai likus metams iki muzikos mokyklos diplomo gavimo, aš ją vis dėlto mečiau ir pasirinkau krepšinį“,- vieną svarbiausių paauglystės sprendimų mena R. Kasparavičius.

3. Mylios. Pasirodo, SKM treneris moka būti ir spontanišku! Praėjusią vasarą Rokas su ilgamete savo drauge Neringa bei keleto bičiulių būriu, turėdami tik techniškai tvarkingą automobilį ir preliminarų planą, leidosi į kelionę po Europą, kurios metu aplankė dešimties senojo žemyno šalių gražiausius miestus ir sukorė beveik 10 tūkstančių kilometrų.

„Sugalvojome su draugais, kad reikia keliauti aplink Europą, dar nuo studijų laikų užsiliko šis planas. Turėjome tik galutinį tašką, daiktų, bet nieko konkretaus, tačiau sėdome ir išvažiavome“,- entuziastingai pasakoja krepšinio specialistas.

„Daugelis žmonių nesupranta sportinės pokerio, kaip žaidimo, esmės. Jis yra loginis žaidimas, tad, norėdamas laimėti, turi gerokai pasukti galvą“,- profesionalo patirtimi apie šį žaidimą dalinasi žaidėjas.

Roko teigimu, jis nė karto nėra žaidęs ruletės ir daręs piniginio statymo, pasirinkus spalvą. Pirmoji pažintis su pokeriu prasidėjusi dar studijų laikais, draugų kompanijoje. Tarp draugų, pasak R. Kasparavičiaus, buvo ir tokių, kurie ėmė profesionaliai žaisti šį žaidimą ir rimtai žiūrėti į jį, tarsi į darbą.

„Visada turėjau užsispyrimą – jei jau kažko imuosi, tai ne paviršutiniškai, o gilinuosi į tą dalyką, stengiuosi sukaupti kuo daugiau žinių. Lygiai tas pats buvo ir su pokeriu – ėmiau gilintis, mokytis strategijos bei taktikos“,- dar vieną savo būdo savybę įvardija loginių žaidimų šalininkas.

5. Dalgis. Kai treneriui buvo penkiolika metų, jo tėvai nusipirko namą, o, kaip žinia, aplink namą kartas nuo karto reikia ir žolę nupjauti, ypač vasarą. „Buvau paliktas vienas ir buvo labai didelė žolė, kurios žoliapjovė jau neįveikia, tad teko į rankas paimti dalgį. Nors mano miestas ir nedidelis, dauguma gyventojų – ūkininkai, bet rankose nebuvau nė karto laikęs dalgio. Iš pradžių lyg ir pavyko, bet pasirodė, kad atšipo tas dalgis. Ką gi, reikia pagaląsti. Tai ir galandau pirmą kartą“,- rodo piršte beveik 2 centimetrų ilgio randą.

„Truputį buvau nusirėžęs. Ranką, žinoma, sutvarstė ir su ja aš dvi savaites nieko negalėjau daryti. Kadangi tėtis muzikantas, gitarų visada namie buvo, tai nusprendžiau imti brazdinti gitara – su viena ranka akordus mokiausi, su nykščiu braukdavau stygas“,- pasakoja  R. Kasparavičius, per dvi savaites su gitara išmokęs groti „Jūreivio dainą“, kurią nuolat grodavo per giminės susitikimus bei didžiąsias šventes.

7. Inžinierius. Treneris  Rokas Kasparavičius, baigęs mokyklą, krepšinį neilgam atidėjo į šalį ir pasuko inžinieriaus keliu. Į Vilnių Rokas jau atvyko studijuoti  Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) – statinių konstrukcijos ir projektavimo.

Rimtai skambanti specialybė paskutiniame kurse, tuomet būsimam VGTU absolventui Rokui, iškėlė vieną svarbiausių studentiškų klausimų – bakalauro baigiamasis darbas turėjo būti projektas. Kaip manote, ir ką gi SKM treneris suprojektavo?

„Projektavau vandentiekio bokštą. Bakalaurą gavau“,- šypsosi dabar jau statybos inžinieriaus bakalauro diplomą įgijęs R. Kasparavičius.

Paskui šiuos dalykus, pasak Roko, išaugo ir tada jau visas jėgas atidavė krepšiniui.

Rokas vaikystėje turėjo ir kitą sąsiuvinį, teikiantį žymiai daugiau džiaugsmo. „Būdamas septynerių ar aštuonerių metų, aš jau žinojau visų Lietuvos krepšininkų vardus ir pavardes. Turėjau krepšininkų sąsiuvinį, kuriame surašydavau visus komandos žaidėjus, o po to kiekvienu iš jų aš pats ir būdavau. Įsivaizduodavau esąs kažkuris iš sąraše esančių krepšininkų ir kad metu taškus. Tada juos įrašydavau tame sąsiuvinyje“,- pirmuosius savamokslio protokolų rašymo mokymosi žingsnius prisimena „SKM-04 Lazdynai“ komandos strategas.

„Pralaimėjimai ir nesėkmės vienus nuvilia ir palaužia, o man atvirkščiai – kai sekasi, tai lyg ir atsipalaiduoji truputį, o tada, žinoma, seka tie pralaimėjimai ar nesėkmės. Bet tada kaip tik labiau susikaupi, vėl noro ir jėgų atsiranda reabilituotis prieš save pirmiausia“,- apie asmeninę motyvaciją krepšinyje prasitaria R. Kasparavičius.

Naujienų sąrašas