Kelionė nuo 1939 m. iki pat šių dienų: pažintis su įspūdinga SKM sporto konsultanto V. Gecevičiaus kolekcija

Krepšinio trenerio ir krepšinio sporto kolekcionieriaus Valdo Gecevičiaus namo rūsyje – neeilinė patalpa. Dauguma namo apatinį kambarį įsivaizduoja kaip garažą, sandėliuką ar apleistą kampą. Visgi V. Gecevičius jame yra įsirengęs krepšinio reliktų muziejų. Jame eksponuojami 15 metų aktyvaus kolekcionavimo vaisiai.

Jo kolekcijoje yra daugiau nei 10 000 krepšinio ženkliukų, įvairios krepšinio gairelės ir net krepšinio kamuolių ekspozicija. Pastarąją galima pamatyti ir Kaune esančiuose Krepšinio namuose. Seniausi eksponatai yra pagaminti dar 1939 m. Europos čempionato pradžios paminėjimui, o naujausi siekia šias dienas.

Apie kolekcionavimo pradžią, prasmę ir patarimus plačiau mums pakomentavo pats kolekcionierius. Vaizdą iš šalies plačiau nupasakojo atskirai kalbintas V. Gecevičiaus sūnus, Eurolygos dukart čempionas Martynas Gecevičius.

PRADŽIA, VIRTUSI HOBIU

Ženkliukus V. Gecevičius pradėjo pirkti dar būdamas vaikas. Vis dėlto, gyvendamas Zarasų rajono kaime, jis dar net negalvojo, kokią kolekciją turės. Viskas prasidėjo nuo suvenyrų pirkimo.

„Kolekcionavimas prasidėjo negalvojant, kad būsiu kolekcionierius. Aš esu kilęs iš kaimo Zarasų rajone, todėl dažnai mus vežiodavo po Lietuvą, Tarybų Sąjungą. Man kildavo noras aplankytose vietovėse nusipirkti ženkliuką“, – apie savo pradžią kolekcionavime kalbėjo buvęs krepšinio treneris.

Jo sūnus M. Gecevičius tėčio hobį prisimena nuo pat mažumės. Jau tada V. Gecevičius turėjo sukaupęs ne mažą ženkliukų kolekciją.

„Kolekcionuoti pradėjo nuo ženkliukų, kuriuos jis turėjo iš jaunystės. Jau kai aš mažas buvau, jų buvo daug, bet palyginus su tuo, kiek dabar turi, tai mažai. Jis pradėjo jais keistis, stengtis iš kažkur gauti. Po kurio laiko pradėjo rinkti gaireles bei kamuolius. Man atrodo, viskas prasidėjo nuo ženkliukų, o toliau viskas išsiplėtė“, – prisiminimais dalijosi Telšių komandos žaidėjas.

V. Gecevičius taip pat atskleidė, ką apie šį pomėgį mano jo antroji pusė.

„Žmona vis klausia: „Kada aš baigsiu tuo užsiimti?“ Kažkada pajuokavau ir pasakiau: „Kai 10 000 surinksiu, gal ir baigsiu, bet jei seksis – rinksiu toliau“, – savo gyvenimo meilės žodžius perpasakojo kolekcionierius.

Krepšinio namuose esanti krepšinio ekspozicija. Asmeninis archyvas

ATĖJĘ ŽMONĖS NUSTEMBA

Dažniausiai žmogui, kuris nėra įpratęs prie kolekcionavimo, kyla nuostaba – kam to reikia? Pati kolekcija pareikalavo ne tik daug vietos, bet ir finansinių išteklių. V. Gecevičius atskleidė, ką mano žmonės, aplankę įspūdingą kolekciją.

„Yra žmonių, kurie šaltai reaguoja. Yra žmonių, kurie sako, kad esu ligonis ir rimtas vyras tokiais dalykais neužsiima. Aš jiems atsakau, kad yra žmonių, kurie per vandenynus plaukia, kopia į kalnus. Kiekvienas savaip „durniuoja“, – su šypsena kalbėjo pašnekovas

M. Gecevičius teigė, kad tėtis neigiamų reakcijų nebuvo sulaukęs, o visi atėję į svečius su mielu noru eina apžiūrėti naujausių eksponatų.

„Jei kažkas ateina į svečius – į muziejų nenueiti negalima. Yra tokių žmonių, kurie muziejuje buvo po 5–10 kartų. Eksponatų padaugėja, viskas pagražėja. Visi eina mielu noru ir visada nustemba, kiek daug galima turėti reliktų.“

Paklaustas, koks jo mėgstamiausias ženkliukas tėčio kolekcijoje, M. Gecevičius išskiria legendinės NBA komandos eksponatus.

„Man asmeniškai labiausiai patinka Čikagos „Bulls“ ir Michaelo Jordano ženkliukai. Man jie gražiai šviečia ir gražiai atrodo, bet net neįsivaizduoju, kiek jie gali kainuoti“, – nuotaikingai kalbėjo krepšininkas.

V. Gecevičiaus kolekcija. Asmeninis archyvas

MUZIEJAUS MISIJA

Krepšinio ženkliukų, gairelių, kamuolių kolekcija, nors ir yra V. Gecevičiaus namo rūsyje, bet jis su malonumu laukia lankytojų. Jo teigimu, jam yra džiugu matyti žmones, besidominčius Lietuvos ir pasaulio sporto istorija.

Kaip pats sako, muziejus jam turi begalinę reikšmę.

„Tai yra naminis muziejus – man jis labiausiai patinka ir jis man yra svarbiausias. Man jis yra darbas, hobis ir laisvalaikis. Yra daug draugų, pažįstamų iš krepšinio, kuriems „faina“ papasakoti apie muziejų. Retai kas pasako, kad tai yra nesąmonė ir kuo aš čia užsiimu.

Jei būtų galimybė perkelti muziejų, kur daugiau žmonių jį matytų, tai būtų kilnesnė misija. Tačiau tokių idėjų ir planų nėra“, – dėstė V. Gecevičius.

Jo sūnus išskyrė ir gilesnę kolekcionavimo prasmę tėčiui. M. Gecevičiaus teigimu, būtent muziejuje V. Gecevičius leido laiką, kai neteko vyriausiojo trenerio darbo.

„Asmeninė muziejaus nauda jam pasimatė labiausiai, kai neteko darbo golbolo (aklųjų riedulio – aut. past.) rinktinėje. Jam reikėjo papildomos veiklos, ir muziejus jam tai davė.

Dėl muziejaus jis daug bendrauja su bendraminčiais, daug kur važinėja. Kai prarado darbą, jam muziejus buvo labai naudingas. Jis tikrai myli krepšinį ir pažįsta tokių pat žmonių“, – šiltai apie tėtį atsiliepė M. Gecevičius.

V. Gecevičiaus ženkliukų kolekcija. Asmeninis archyvas

KAINA – NE TIK ATSIREMIANTI Į FINANSUS

Ženkliukų V. Gecevičius turi apie 10 000, jo kolekcijoje gausu gairelių ir krepšinio kamuolių. Vis dėlto toks didelis daiktų kiekis apsunkina pačios kolekcijos vertės suskaičiavimą. Pats muziejininkas teigė, kad bendros ženkliukų kainos nežino.

„Vertė gali būti nuo iki. Tas pats ženkliukas gali kainuoti 10 dolerių, bet gali būti ženkliai daugiau. Jei parduosi visą kolekciją, tai bus dar kita kaina. Manau, suma tikrai būtų nemaža. Yra daug kintamųjų. Pats neskaičiavau ir nevertinau. Akreditacinės kortelės, pavyzdžiui, didelės vertės neturi, bet jos itin svarbios man“, – paklaustas apie bendrą sumą atsakė pašnekovas.

Vis dėlto jis išskyrė moralinę ženkliukų svarbą.

„Kai darausi tvarką įdomu pažiūrėt, kokie yra ženkliukai. Pavyzdžiui, turiu 1995 m. dovanotus ženkliukus ir įdomu prisiminti istoriją apie juos.

Iš ženkliukų galima taip pat galima daug išmokti. Pamatyti įvairias istorijas. Laikas bėga labai greitai ir į juos pažiūrėjus galima daug ką pamatyti ir prisimint“, – apie nostalgiją sužadinančius eksponatus kalbėjo V. Gecevičius.

M. Gecevičius, paklaustas apie tėčio mėgstamiausią eksponatą, vieno neišskyrė.

„Vienu metu buvo labai užsikabinęs rinkti Olimpiados ženkliukus. Iš pradžių rinkdavo tik krepšinio ženkliukus, bet vėliau užsikabino ir pradėjo rinkti Olimpiadų.

Aš apsikritai net neįsivaizduoju, kaip galima išsirinkti mėgstamiausią iš visų egzempliorių. Yra daug nostalgiškų dalykų.“

V. Gecevičiaus gairelių ir akreditacijų kolekcija. Asmeninis archyvas

PALINKĖJIMAS JAUNIMUI IR TĖČIUI

Kolekcininko kelionė yra tikrai ilga. Kaip pats herojus teigė, jam iššūkių nestigo, tačiau jis didžiuojasi tuo, ką pasiekė. Paklaustas, kokį patarimą galėtų skirti pradedančiajam kolekcininkui, jis atsakė:

„Reikia būtinai apsispręsti, kas yra artima dūšiai, į ką malonu žiūrėti, kas vizualiai patinka. Jei nepatinka, net nesiūlau pradėti.

Antra, reikia pasirinkti specializaciją. Jei tai krepšinis – kokį krepšinį? Jei futbolas – kokį futbolą? Reikia apsispręsti dėl lygų, čempionatų.

Pačioje pradžioje nereikia galvoti: „Dabar nieko neturiu, tai tinka bet kas“, – patarė V. Gecevičius.

Palinkėjimą V. Gecevičiui skyrė ir jo sūnus.

„Mano palinkėjimas paprastas: linkiu jam varyti, kiek tik gali. Pradžioje nesitikėjau, kad tiek visko pririnks. Linkiu jam surinkti kuo daugiau eksponatų, kad muziejus būtų dar didesnis ir kad reikėtų pagalvoti apie naują, specialiai tam skirtą patalpą“, – su šypsena ir nuoširdumu tėčiui linkėjo M. Gecevičius.

Vilius Malyška, SKM.lt

Naujienų sąrašas