Karštas komentaras su K. Čyžiumi: „Lengviausias kelias yra viską mesti“

– Moksleivių krepšinio lygos antro diviziono turnyrinėje lentelėje Jūsų komanda „SKM-KPMG“ rikiuojasi šeštoje vietoje iš aštuonių galimų. Kaip vertinate reguliariojo sezono pradžią ir užimamą šeštąją vietą turnyrinėje lentelėje?

– Žinoma, visada norisi, kad būtų geriau. Iki rugsėjo vidurio viskas vyko labai gerai, dalyvavome turnyre Panevėžyje, žaidėme su stipriomis komandomis iš pirmo diviziono ir net pavyko laimėti. Po to žaidėjai pradėjo nebelankyti treniruočių ir nuo to labai nukentėjo treniruočių procesas. Į treniruotes ateidavo po 7, 8, kartais 9 krepšininkus, nepavykdavo pažaisti penki prieš penkis. Varžybos gaudavosi tarsi treniruotė ir tai tęsėsi iki pat lapkričio pradžios.

–  Atrodo, kad komandai praverstų pastiprinimas. Ar sutinkate su tokiu teiginiu?

– Prieš keletą savaičių pasipildėme trimis naujais žaidėjais. Tai po tų trijų naujokų atėjimo komandoje dabar yra  14 žmonių ir paskutiniąsias dvi savaites vyksta normalus ir stabilus darbas. Šeštadienį žaidėme varžybas su Vilniaus krepšinio mokyklos komanda ir jose vaikai jau nebesitreniravo, kaip buvo prieš tai, o žaidė normalų krepšinį ir pavyko laimėti. Tikiu, kad naujieji žaidėjai per porą mėnesių į žaidimą įsitrauks dar geriau ir tikrai parodys ką sugeba.

 

– Keturių iš eilės pralaimėjimų serija nutrūko, kai įveikėte Vilniaus krepšinio mokyklos komandą. Ar galima sakyti, kad komandoje įvyko kardinalūs pokyčiai ir dabar galima tikėtis daugiau sėkmingų rungtynių?

– Ateinančias porą savaičių nebežaisime antrame divizione tam, kad komanda atsigautų, geriau pasiruoštų ateinančioms kovoms ir žaidžiant su stipresniais varžovais pasirodytų sėkmingiau nei iki šiol. Vyksime į draugišką turnyrą Šiauliuose, kuris, atrodo, bus tikrai pajėgus. Atvyks Maskvos ekipa, kuri prieš keletą metų žaisdama Lietuvoje įveikė stipriausias mūsų šalies komandas ženkliu skirtumu. Taipogi bus ekipos iš Lenkijos, Rygos, Šiaulių ir Panevėžio komanda, kuri žaidžia pirmame MKL divizione. Manau, kad tai bus puiki proga dar kartą pamatyti komandos silpnąsias vietas, klaidas ir tai ištaisyti.

 

 

[foto_2] Neseniai prie ekipos prisijungė trys nauji žaidėjai. Nuotr. S. Čirbos

– Iš viso komandą paliko keturi žaidėjai. Buvo sunku ir tai dar jaučiasi iki šiol. Išėjo tie žmonės, kurie dažniausiai pelnydavo taškus. Nors jie nebuvo lyderiai treniruočių metu, nerodydavo gero pavyzdžio kitiems, prastai lankydavo treniruotes, tai buvo skaudus netekimas.   Tačiau šiuo metu tikrai tikiu dabartiniais krepšininkais ir viskas ima tvarkytis. Galima sakyti, kad tos „skylės“ užsiglaisto. Po ilgo periodo į žaidimą įsitraukė įžaidėjas Povilas Paulavičius, kuris buvo traumuotas. Tad dabar viskas reikia laiko.

– Ne vienerius metus siekiate iškopti į pirmąjį MKL divizioną, tačiau vis nepasiseka. Kur slypi problema ir kokius tikslus keliate šiemet?

– Viena iš problemų yra ta, kad du sezonus iš eilės mums labai nesisekė su rungtynių tvarkaraščiu. Pirmąjį kartą, kai patekome į MKL finalinį ketvertą, prieš tai išvykome į „Pace“ turnyrą Prancūzijoje ir gavosi trumpas laiko tarpas pasiruošimui. Ketvirtfinalyje susitikome su Kretingos komanda, kuri atėjo iš trečio diviziono ir, žinoma, norėjo mums „įkąsti“, o mes nesugebėjome po išvykos į Prancūziją jiems pasipriešinti. Vaikinai buvo labai išsekę, nes tris dienas keliavome autobusu. Antrasis kartas buvo pernai, kai važiuodami į Europos jaunimo krepšinio lygos turą Minske (buvo ketvirtadienis) sužinojome, kad po keturių dienų (antradienį) mūsų laukia finalinio ketverto varžybos. Buvome tokioje situacijoje, kai nebegalėjome nieko padaryti, nes jau keliavome traukiniu. Na, o šiemet, žinoma, tikslas išlieka, nes visada norime eiti kažkur aukščiau, juolab dalyvavimas turnyruose parodė, kad tikrai galime žaisti su pirmo diviziono komandomis.

– Iš viso reguliariajame sezone laukia 14 dvikovų. Kokie iššūkiai laukia komandos?

– Pagrindiniai mūsų varžovai išlieka Alytaus komanda, kurie turi labai stiprų lyderį, pelnantį per rungtynes pusę komandos taškų. Po to seka Šiauliai, kurie yra tikrai fiziškai stiprūs ir siekia išeiti į pirmą divizioną. Taipogi išskirti galėčiau Jonavos ir Biržų krepšininkus. 

 

– Komandoje pagrindinis vaikinų amžius – 15 metų. Jie paaugliai, tad visgi ar sunku kovoti su paauglišku maištingumu ir abejingumu? – Visaip būna ir kartais iškyla visokių problemėlių. Pavyzdžiui šio sezono pradžioje vienam vaikinui šovė į galvą mėnesį nelankyti treniruočių. Kitam žaidėjui susirgus komandos gretos praretėjo. Tad tokių dalykų kartais „pabyra“. Žinoma, jie yra paaugliai, tačiau įmanoma su jais pašnekėti ir prie jų prieiti. Stengiuosi elgtis draugiškai, todėl bendrą kalbą rasti pavyksta. Visi norime tikrai tik tų pačių dalykų, o ne skirtingų. Tai yra mus vienijantys dalykai, kurie ir padeda užgožti tą paaugliškumą.

[foto_3] Anot K. Čyžiaus, su paauglystės problema jam pavyksta susitvarkyti. Nuotr. S. Čirbos

 

–  Nesėkmės kartais priverčia galvoti apie pasitraukimą iš trenerio pareigų. Ar jus tokios mintys aplanko?

 

– Atrodo, lengviausias kelias yra viską mesti, užsimerkti ir tų problemų nematyti. Kad ir neseniai buvusi problema – nelankymas. Aišku, aš kaip treneris negaliu priversti vaikų ateiti į treniruotes, jeigu jie nenori. Tokiu atveju tiesiog bandai šnekėtis su tėvais ir galiausiai problemą išsprendi. Taip netgi man labiau patinka, kai yra problema, bandai ją spręsti ir tai padaryti pavyksta. Be problemų niekada nieko nebūna.

 

Su treneriu K. Čyžiumi kalbėjosi SKM komunikacijos specialistė Ignė Viskontaitė.