- Pradžia
- Naujienos
- SKM naujienos
- Karštas interviu su P. Budėnu: „Nė karto neteko būti tokioje situacijoje“
Karštas interviu su P. Budėnu: „Nė karto neteko būti tokioje situacijoje“
Šią savaitę skaitytojų dėmesiui – „SKM-FrosTec“ ekipos treneris Paulius Budėnas atvirai atsako į jam užduodamus klausimus bei atskleidžia smulkiausias detales apie sunkumus, su kuriais komanda susiduria Moksleivių krepšinio lygos pirmajame divizione.
– Treneri, pernai laimėjote II diviziono varžybas ir sezoną baigėte aukštai pakelta galva. Tačiau šiemet sezono pradžia komandai klostosi velniškai sunkiai. Kas nutiko?
– Visų pirma, tai žaidžiame su stipriausiomis Lietuvos komandomis. Kaip ten bebūtų, pirmas divizionas yra daug, daug stipresnis už antrą. Sezono pradžia buvo sudėtinga , netekome daug žaidėjų, kurie iškrito dėl traumų. Dėl to teko net ir vienas rungtynes nukelti (su Plungės ekipa – red.past.). Kitas dalykas, kuris jau nuo mūsų nepriklauso, tai rungtynių tvarkaraštis. Pagal pernai metų rezultatus su stipriausiomis pirmo diviziono komandomis reikėjo žaisti pirmąsias keturias varžybas. Aišku, tvarkaraštis yra koks yra ir prie to reikia prisitaikyti, bet tai irgi šiek tiek apsunkino viską.
– Komanda subyrėjo jau sezono pradžioje, kai nepavyko surinkti net 10 žaidėjų ir neįvyko pirmo diviziono rungtynės su Plungės komanda. Kokių žingsnių ėmėtės, kad sustiprintumėt komandą?
– Ketvirti metai dirbu su šia komanda ir nė karto neteko būti tokioje situacijoje, kad nesurinkčiau vaikų rungtynėms. Atsidūrus tokioje situacijoje, sustiprinome komandą pasikviesdami vieną žaidėją – Jokūbą Krištapavičių – iš antrosios 2001 metų komandos. Taip pat keletas krepšininkų prisijungė iš metais jaunesnių komandos, kurią treniruoja Gintaras Razutis. Jaunesni vaikinai treniruotėse dalyvauja kartą per savaitę, jie žino ir derinius, ir kitus žaidimo elementus. Jų atėjimas padėjo stabilizuoti treniruočių procesą ir jeigu tokia situacija pasikartotų, jie tikrai galėtų padėti komandai. Tačiau tikrai tikiuosi, kad tai nebepasikartos.
| [foto_2]
Po nesėkmių P. Budėnas vaikus ragina pamiršti kas buvo ir toliau stengtis.
Nuotr. S. Čirbos |
– Pralaimėjimai dažniausiai psichologiškai paveikia žaidėjus, kartais jie praranda motyvaciją. Kokias emocijas matėte savo žaidėjų veiduose, kai lydėjo nesėkmės? – Manau, kad motyvacijos žaidėjai tikrai neprarado, jie toliau eina į priekį, dirba ir stengiasi. Žinoma, psichologiškai tai šiek tiek paveikė mus visus, tarp jų ir mane patį. Kažkada gi norisi pagaliau atsitiesti ir iškovoti pergales. Dirbome, stengėmės ir žingsnis po žingsnio pavyko pagaliau „išlipti“ iš tų pralaimėjimų. |
– Pralaimėjimų serija nutrūko, kai įveikėte Kauno „Tornado“ krepšinio mokyklos krepšininkus. Ar atlikote kardinalius pokyčius tam, kad būtų pasiekta ši pergalė?
– Kardinalių pokyčių žaidime tikrai nedariau nei prieš vienas rungtynes ir nedarau iki šiol. Prieš rungtynes žinome tam tikrus akcentus, žinodami varžovų lyderį į gynybą leidžiame tą žmogų, kuris pas mus ginasi geriausiai, ir taip stengiamės kovoti.
|
– Reguliarusis sezonas dar toli gražu nebaigtas. Kas laukia toliau ir kokius tikslus esate išsikėlę? – Dar tik įpusėjome pirmą ratą. Šį savaitgalį laukia rungtynės namuose su Klaipėdos komanda, jos tikrai svarbios. Iki Naujųjų metų dar turėsime keletą išvykų į Panevėžį ir Jonavą. Tikimės, kad bent vieną tašką pavyks ten iškovoti. Mūsų galimi tikslai yra du: neiškristi arba išeiti į finalo ketvertą. Aš norėčiau, kad po reguliaraus sezono mes išsirikiuotumėme bent jau šeštoje vietoje ir būtumėme tokioje padėtyje, kad turėtume galimybę pakovoti dėl išėjimo į finalinį ketvertą. |
[foto_3]
Reguliarusis sezonas įpusėjo ir ekipos laukia nauji varžovai.
Nuotr. S. Čirbos. |
– Galima sakyti, kad dirbate su pajėgiausia vaikų amžiaus SKM ekipa. Ar nejaučiate spaudimo iš aplinkinių?
–Spaudimą tam tikrą visada jauti, tačiau žinai, kad tai yra tavo darbas ir su tuo susitaikai. Tikrai yra gerų SKM komandų, kurios laikui bėgant išeis į pirmus divizionus, o mes tiesiog buvome ta komanda, kuri tai padarė pirmoji. Tada buvo mūsų laikas.
– Jūs nesate tas treneris, kuris nuolatos pasižymi pozityvumu. Ar neigiamos emocijos nedaro įtakos bendravime su auklėtinias, jų tėvais bei kitais treneriais?
– Nesutikčiau su tuo, kad nepasižymiu pozityvumu. Aš nesu nei optimistas, nei pesimistas, aš – realistas. Į viską žiūriu realiai, žinau, kokios yra mūsų galimybės, ką galime ir ko negalime. Man atrodo, kad randu bendrą kalbą tiek su vaikais, tiek su jų tėvais. Kaip ir visur, kartais būna visko: iš pasipykstame, ir pasibarame, bet galutiniame rezultate mes siekiame visi to paties tikslo.
Su treneriu Pauliumi Budėno kalbėjosi SKM komunikacijos specialistė Ignė Viskontaitė.
