Gyvsidabris iš Vabalninko: nuo krepšinio kamuolio iki bokso pirštinių tik vienas žingsnis

Jaunas ir žavus Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) darželinukų treneris, kuris krepšinio treniruočių metu stengiasi sportą derinti su pramogomis, o kartu jaunuosius krepšininkus išmokyti ir drausmės. Tai daugiausiai SKM mažųjų auklėtinių turintis krepšinio specialistas.

Po Svarstyklių ženklu gimęs treneris sako, kad sprendimus jis priima greitai ir ilgai nesvarstydamas. Ar žinote kas šis SKM treneris?

Taip, atspėjote! Tai – Gediminas Bražionis ir šią savaitę būtent jis svečiuojasi SKM rubrikoje „Trenerio portretas“. Tad skubame pateikti dešimt ryškiausių jaunojo trenerio gyvenimo epizodų:

1. Vabalninkas. Miestelyje, nuo Biržų nutolusiame per 26 kilometrus į pietus, užaugo nuo mažų dienų krepšinį pasirinkęs jaunasis SKM krepšinio specialistas G. Bražionis. Gediminas sako, kad Vabalninkas – tai pats gražiausias miestelis visoje Lietuvoje, į kurį jis stengiasi reguliariai sugrįžti.

„Čia aš užaugau, gyvenau devyniolika savo metų, ir dabar pas tėvus stengiuosi sugrįžti kas dvi savaites. Džiaugiuosi, kad užaugau mieste, iš kurio kilęs ir Algimantas Šatas, žinomas Lietuvos kurčiųjų krepšinio rinktinės treneris, su kuriuo, dar būnant vaiku, teko ir man bendrauti, nes augome ir kieme lakstėme su jo sūnum. Čia smagu grįžti, nes yra daug senų draugų likę“,- geros nuotaikos nestokodamas, pradeda pasakojimą Gediminas.

„Gražiausia šventė mieste vienareikšmiškai yra Joninės. Per Jonines susirenka visas Vabalninkas, būna daug laužų, aplink kuriuos būriuojasi žmonės, būna tikrai smagi šventė“,- linkteli galva G. Bražionis.

2. Mergaitės. Gediminas savo gimtajame mieste išskiria sporto aikštyną, kuris yra gavęs geriausio sporto aikštyno titulą Panevėžio rajone ir kuriame didžiąją savo vaikystės laisvo laiko dalį praleido ir pats SKM treneris: „Daug jaunimo ten susirinkdavo, kartais net eilėse prie krepšio reikėdavo laukti, kad gautum įmesti. Bet vis vien rinkdavomės tenai dėl žaidimo. Dėl krepšinio, kurį, matyt, tada ir pasirinkau“.

G. Bražionis nusišypso, prisiminęs epizodą iš vaikystės: „Kai dar buvau mažutis, visi miestelio vaikai, visas jaunimas laiką leisdavo jau minėtame sporto aikštyne. Ką gi, ir aš labai norėdavau tą krepšinį su vyresniais žaisti, bet kadangi buvau per mažas, tai man vyresni vaikai liepdavo eiti krepšinio žaisti su mergaitėmis.

Ir treneris nė kiek nesispyriodamas krepšinio eidavo žaisti su mergaitėmis. Mat šeštoje klasėje, pradėjęs intensyviai lankyti krepšinio treniruotes pas miestelio kūno kultūros mokytoją, nes, anot Gedimino, tuo metu Vabalninke nebuvo jokio sporto centro ar juo labiau krepšinio mokyklos, kurioje galėtų treniruotis, Gediminas pradėjo žaisti krepšinį ir vėl mergaičių komandoje, nes vyrų komandoje buvo dar per mažas žaisti.

„Mano giminėje labai didelių sportininkų nebuvo, tačiau draugų, kurie buvo ir mano kaimynai, tėtis, dirbęs mokykloje kūno kultūros mokytoju, tapo mano krepšinio treneriu, o kartu ir autoritetu sporte“,- tvirtina vienturtis Bražionių sūnus. Gediminas priduria, kad treneris buvo ir tas žmogus, kuris išmokė jį važinėtis dviračiu.

3. Vėžliai. Būdamas pats darželinukas, Gediminas buvo užsispyręs vaikas. Vienas iš jo užsispyrimo įrodymų buvo išpeštas pažadas iš tėčio, kad šis savo sūnui padovanos vėžlį. Ir ne bet kokį, o sausumos.

„Su savo trenerio sūnumi Jordanu žaisdavome su vėžliais. Prisimenu, kaulijau, kaulijau iš tėčio, kol iškaulijau, kad jis man nupirktų vėžlį. Draugas turėjo vandens, o aš sausumos vėžlį, tarp kurių rengdavo lenktynes“,- dalinasi prisiminimais iš vaikystės G. Bražionis.

4. Rokis Balboa. Jaunasis SKM krepšinio treneris namuose turi ne tik krepšinio inventoriaus. Gedimino namuose vietą atrado ir pirštinės, kapa bei šalmas… Vieša paslaptis – SKM turi asmeninį Rokį Balboa! Mat Gediminas be krepšinio treniruočių, lanko ir bokso treniruotes.

„Kai atsikrausčiau studijuoti į Vilnių, gyvenau bendrabutyje. Kambariu teko dalintis su kitu LEU studentu. Igoris jis buvo vardu. Jis lankė boksą ir vieną kartą ėmė ir man pasiūlė kartu nueiti su juo į bokso treniruotę. Kurį laiką tikrai vis atsisakinėdavau, bet vieną kartą nusprendžiau, o kodėl nepabandžius. Ir apsiginti dar mokėsiu“, – juokiasi Gediminas.

„Po truputį vis dažniau ėmiau lankytis tose bokso treniruotėse, nusipirkau ir bokso pirštines, ir kapą įsigijau, ir šalmą. Po keleto metų treniruočių galiu drąsiai pasakyti, kad tai tikrai sunkios ir daug ištvermės bei fizinių jėgų reikalaujantis sportas“,- savo pomėgį apibūdina SKM treneris.

5. Padauža. Vaikystėje Gediminas, sako, buvęs tikras gyvas sidabras – vienojevietoje ilgai nenusėdės, energija liejasi per kraštus, norėjosi vis skubėti ir ką nors veikti. SKM treneris prisipažįsta vaikystėje buvęs padykęs vaikas, kaimynams prikrėsdavęs aibes vaikiškų išdaigų.

„Iš vaikystės prisimenu vieną rimtesnių pokštų... Buvau dar visai kleckas, ėjau dar į darželį. Kartą su vaikais sugalvojome išbėgti gaudynių aplink garažus. Ir kaip apsidžiaugėm visi pamatę seną techniką – stovėjo ten ir seni traktoriai, ir kombainai. Ir taip jau nutiko, kad netyčia išdaužiau kombaino stiklą su akmeniu. Išsigandau, vis galvojau, jei jau tėvai sužinos, tai ant užpakalio savaitę neatsisėsiu“,- juokiasi prisiminęs šį epizodą Gediminas.

Dvi savaites, pasakoja Gediminas, bijojęs kaskart suskambusio namų telefono, nes vis galvojo, kad kažkas jau dabar skambina pasakyti tėvams tiesos. „Žinojo visas Vabalninkas, ką padariau, bet tėvų ši žinia taip ir nepasiekė kažkaip“,- atsidūsta išdaigininkas.

6. Parketas. SKM treneris prisipažįsta, kad mieliau renkasi ramų vakarą su pokalbiais draugų kompanijoje nei klubą. O to priežastis visai paprasta – Gedimas prisipažįsta, kad jis visai nemoka šokti. „Nemėgstu eiti į klubus. Nemoku šokti. Šokčiau panašiai kaip dabar atrodo šita palmė vazone“,- priduria Gediminas, judindamas kavinėje ant palangės stovinčio augalo stiebą.

Paradoksalu tai, kad Gediminas vaikystėje, dar prieš krepšinio treniruotes, lankė ne ką kitą, o ... tautinius šokius! „Man tikrai nesisekė tie šokiai, išlankiau metus ir turbūt tik dėl to, kad šokių vadovė mane motyvuodavo nemesti jų, sakydama, kad turiu gerą, šokėjui tinkamą sudėjimą“,- tvirtina buvęs šokėjas.

7. Būrys. SKM treneris Gediminas Bražionis yra populiariausias SKM darželinukų treneris, šiuo metu dirbantis net trijuose sostinės darželiuose: „Bitutė“, „Strazdelis“ ir „Žilvitis“.

Darželyje „Strazdelis“ G. Bražionio krepšinio treniruotėse siaučia net 70 augančių krepšininkų. Žinoma, vaikams treniruotės vyksta mažesnėse grupėse. Pasak Gedimino, jis rado bendrą kalbą su vaikais ir jie treniruočių metu yra labai drausmingi žaidėjai.

„Mano vaikai drausmingi, tad neturiu jokių problemų su jais. Tiesa, kartais tenka garsiau jiems kalbėti ar duoti netgi pritūpimų ar kitų pratimų, kad panaudotų tą viduje tūnančią energiją. Visgi, mano manymu, svarbesnis amžius vaikų krepšinyje yra ne darželinuko amžius, o trečia ar ketvirta klasė, tuomet padedami esminiai pagrindai vaiko pasiekimams“,- sako darželinukų treneris.

Gediminas pabrėžia, kad treneris turi būti autoritetas komandai ir atskirai kiekvienam žaidėjui. Savo trenerį Egidijų Ženevičių, treniruojantį LEU „Šviesos“ vyrų krepšinio komandą, G. Bražionis įvardina savo autoritetu ir nesupranta, kaip kituose klubuose žaidėjai gali sau leisti burnoti prieš trenerį: „Žaidėjai vis tik turi elgtis taip, kaip pasakė treneris“.

8. Treniruotės. SKM darželinukų treneris prisimena savo krepšinio treniruotes – tuo metu jaunasis krepšinio mylėtojas sporto salėje kone kasdien praleisdavo daugiau nei po 4 valandas – atėjęs po pamokų, namo išeidavo jau sutemus.

„Daug laiko skirdavau treniruotėms, o ir dabar net ir laisvalaikiu žaidžiu krepšinį. Savaitgaliais rungtyniauju Utenos krepšinio komandoje, treniruojuosi su LEU studentų krepšinio komanda „Šviesa“. Daug krepšinio mano gyvenime“,- apie krepšinį iš žaidėjo pozicijos kalba G. Bražionis.

9. Policininkas? SKM mažiausiųjų treneris, baigęs mokyklą, nusprendė savo gyvenimą susieti su sportu, todėl iš pradžių pasirinko studijas Kaune, Lietuvos kūno kultūros akademijoje (red. past. – dabar Lietuvos sporto universitetas). Tačiau teikdamas stojimų paraišką vienoje iš sąrašo pozicijoje išreiškė norą būti … teisėsaugos darbuotoju, o tiksliau policijos pareigūnu.

Ir vis dėlto po pirmų metų Kaune, Gediminas persigalvojo ir išvyko studijuoti kūno kultūros į Vilnių, į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU). „Smagiausia tai, kad, atvykus studijuoti į Vilnių, čia jau manęs laukė būrys draugų, kurių ratas kasdien vis plečiasi. Šiandien džiaugiuosi šiuo savo sprendimu“,- teigia be penkių minučių LEU absolventas G. Bražionis.

Tačiau naujasis sostinės gyventojas neišvengė nesusipratimų su viešuoju miesto transportu: „Buvo kartą nutikimas – sutarėme su drauge, kad kartu važiuosime į Vabalninką ir ji palauks manęs sutartoje vietoje, o aš su troleibusu atvažiuosiu. Pasivažinėjimas troleibusu buvo pirmas ir beveik paskutinis – mat įlipau į troleibusą, kuris važiavo į priešingą pusę nei man reikėjo. Žinojau, kad kelionė užstruks apie penkiolika minučių, o čia žiūriu į laikrodį jau ir dvidešimt, jau ir netoli pusvalandžio. Tai ką, teko išlipti, pereiti gatvę ir važiuoti atgal“.

10. Ateitis. SKM darželinukų treneris G. Bražionis sako, kad save po dešimties metų mato dirbančiu krepšinio trenerio darbą, nes tai, pasak jaunojo krepšinio specialisto, daug iššūkių teikiantis darbas. „Dar norėčiau būti mokytoju“,- rimtai pokalbį užbaigia pedagogo gyslelę turintis SKM mažiausiųjų treneris.