AKTUALUS KOMENTARAS: Ko nusipelnė tuštėjantis Vilnius?

Kai baigiasi kalendoriniai metai, skelbiamos metų nominacijos ir įvykiai, nesunku suskaičiuoti praradimus ir svajones, kurioms nelemta buvo išsipildyti.

Kalbu apie Lietuvos sostinę Vilnių, kuris sparčiausiai šalyje auga pagal gyventojų skaičių. Čia vienas po kito dygsta įspūdingi dangoraižiai, baigiamas statyti vakarinis aplinkkelis, savo tinklą plečia seni ir nauji prekybos centrai. Vilnius, rodos, tampa tikru svajonių miestu! Tačiau iki svajonės čia dar toli, nes Vilniuje katastrofiškai trūksta ne tik baseinų, futbolo aikščių bet ir krepšinio salių...

Pritariu tiems, kurie sako, kad sostinėje neturėti nacionalinio stadiono yra gėda! Bet kodėl gi niekas garsiai nesako, jog taip augančiam miestui per nepriklausomybės laikotarpį nepastačiusiam nei vienos universalios krepšinio treniruočių salės irgi yra gėda? Tai ypač skausminga tada, kai užsidaro privati Š. Marčiulionio krepšinio akademijos salė, kurioje vienu metu galėjo sportuoti daugiau kaip 100 vaikų. Kai nefunkcionuoja „Ekinstos“ sporto kompleksas ir paskutinius metus skaičiuoja „Impuls“ sporto salė Savanorių prospekte. Tai baugina, nes 540 tūkstančius gyventojų turintis Vilnius, uždaromiems sporto objektams neturi jokios alternatyvos. Neturi netgi aiškios ateities vizijos!

Vilnius šiandien negali prilygti ne tik Talinui ar Rygai, bet netgi su pavydu žvelgiama į Uteną, Panevėžį, Alytų, Klaipėdą. Čia nauji sporto kompleksai buvo pastatyti Europos, savivaldybės ir privačių investuotojų lėšomis. Čia ne tik galima sportuoti, po treniruotės užkąsti, stebėti vaikų rungtynes ir šiaip maloniai ir jaukiai praleisti laisvalaikį. Vilniečių poreikiai nėra didesni nei kitų Lietuvos gyventojų, tik čia jų skaičius yra 10 – 15 kartų didesnis. Ir jeigu statistiškai suskaičiuosime, kad nei 50 tūkstančių gyventojų neturintis Alytus turi puikią areną, kurioje vienu metu krepšinį gali sportuoti pusė šimto vaikų, tai Vilniui tokių sporto salių reiktų turėti bent 10!

[foto_2] Ir kodėl gi Vilniečiai nenusipelnė turėti naujų sporto salių? Nuotr. S.Čirbos

Vis dėlto Vilniuje trys tūkstančiai vaikų krepšinį gali sportuoti tik bendrojo lavinimo mokyklų sporto salėse. Dauguma mokyklų ir gimnazijų sporto salių yra statytos dar sovietmečiu. Čia beveik visos krepšinio aikštelės yra metru trumpesnės ir pusė metro siauresnės nei reikalauja krepšinio taisyklės. Daugelio salių grindys yra smarkiai nusidėvėjusios, o žiemą ir vasarą jaučiami ekstremalūs temperatūrų svyravimai. Nenuostabu, kad į Vilnių atvykę žaisti Alytaus sporto mokyklos auklėtiniai nepagarbiai rauko nosį...

Ir kodėl gi Vilniečiai nenusipelnė gyventi geriau ir turėti naujų sporto salių? Todėl, kad jie gyvena mieste, kuriame žemė yra labai brangi ir ją perka verslininkai, kuriems geriau apsimoka statyti daugiabučius, biurus, parduotuves ir grožio salonus... Todėl, kad miestas iki gyvenimo pabaigos yra praskolintas kreditoriams ir sporto salės yra minusiniai projektai... Todėl, kad niekas nekelia klausimo dėl plečiamo ligoninių tinklų ir pamiršta sveikatos prevenciją. Nelabai, kas žino, kad prie Jungtinių tautų esančios Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, į vaiko sveikatą investuotas 1 euras, padeda sutaupyti 4 eurus jo gydymui... 

Artėjant Naujiems metams, ateina laikas pasvajoti... Vieną dieną sužinome, kad aktyvi SKM bendruomenė su ambicingais miesto vadovais, drauge su verslininkais ir palaikomi Europos sąjungos struktūrinių fondų, inicijavo idėją ir pagaliau realizuos puikų projektą: tarp Lazdynų ir Pilaitės bei salia Šiaurės miestelio atidaro dvi naujas krepšinio sales. Miesto meras R. Šimašius ir SKM direktorius A. Čerškus į pamatų šachtą įleidžia kapsulę su laišku ateitiems kartoms, kuriame parašyti trys lakoniški žodžiai: Vilniečiai to nusipelnė! Laimingų Naujų visiems kurie esate su SKM ir leidžiate sau kartais pasvajoti!