AKTUALUS KOMENTARAS. Kaltoji aplinka

Treniruojant krepšininkus ne viskas priklauso nuo trenerio. Daug lemia vaikų genetiniai bruožai, partnerių žaidimas, žiūrovų keliamas triukšmas, svetimos aikštės nepatogumas ir, be abejo, teisėjų darbas. O ką daryti, jeigu treneriui yra iškeltas (arba pats sau išsikėlė) uždavinys laimėti?

Ar dirbti „pasiraičius rankoves“ nežiūrint į sunkumus, ar garsiai ir laiku sušukti, jog žaidėjai yra negabūs, salėje lankai yra per kieti, varžovų treneris naudoja neleistiną gynybą, o teisėjai nežino taisyklių ir yra sukčiai?

 

Kaip tik jų vaidmuo po rungtynių yra dažnai pabrėžiamas. Vienas italų treneris net turėjo susiplėšyti marškinius, jog įrodytų „savo teisybę“. Ir aš, nebūdamas geras teisėjų draugas, keliu šią problemą kaip labai aktualią. Tik neturiu idėjų, kaip galėčiau teisėjus pakeisti, o ir ne mano reikalas yra jais rūpintis. Daug įdomesni yra santykiai tarp tų, kurie būna aikštelėje: teisėjų, žaidėjų ir trenerių.

Teisėjų meistriškumas, kaip ir žaidėjų, yra labai skirtingas. Jeigu žaidi C lygoje, tai dažniausiai tau ir teisėjauja C lygos teisėjai, todėl nesitikėk, kad tau paskirs teisėją iš Eurolygos. Kyla klausimas, ar negeriau suvokti realybę ir priimti silpną teisėją kaip eilinį iššūkį, su kuriuo galėsi susitvarkyti nesiuntinėdamas jo, o bendradarbiaudamas. Kitaip tariant, tu jam netrukdysi, o jis tau nedalins „techninių“, todėl ir išsiaiškinsite, kuri komanda yra geresnė.

 

[foto_2] Konfliktai, anot R. Paulausko, atmintyje išlieka ilgą laiką. Nuotr. S. Čirbos

Nei teisėjai, nei žaidėjai, nei treneriai neišvengia rungtynėse klaidų, tačiau kaltinimai ir kilę konfliktai bei atsiradusios nuoskaudos gali išlikti ne tik iki kitų rungtynių, bet ir visą gyvenimą. Tylėjimas per rungtynes yra toks pats kraštutinumas, kaip ir nuolatinis rėkavimas bei apeliavimas jų metu. Tačiau santūrus tonas ir epizodiškai pasakomos pastabos yra paveikios ne tik jaunam, bet ir labiau patyrusiam arbitrui.

Visiškai kitaip atrodo žaidėjų „pokalbiai“ su teisėjais. Nesvarbu, kiek teisėjai tai toleruoja, tačiau tampa aišku, kad ir treneriai šio žaidėjo elgesio suvaldyti negali. Dažniausiai toks žaidėjas gali užsipulti ne tik teisėją, bet ir komandos draugą, o neretai ir patį trenerį. Tai jau gresia dideliais nuostoliais komandai.

Nevaldomi žaidėjai ir nevaldoma komanda: ar galima tikėtis gero rezultato? Krepšinio treniruotė yra labai sudėtinga. Joje be techninio, taktinio ir fizinio rengimo yra matomas ir komandos intelektas. Tai ne tik taisyklių ir derinių žinojimas, bet ir santykių bei situacijų suvokimas, o taip pat jų prognozavimas. Dar geriau, jeigu treneris šiuos santykius tarp žaidėjų, tėvų, teisėjų, žiūrovų ne tik gerai suvokia, bet ir valdo. Nei vienas sportinis renginys nevyksta dėl trenerio, tačiau rungtynių rezultatas dažniausiai lemia jo tolimesnę karjerą. Todėl suvaldyti ir keisti sunkią situaciją, o ne ją kaltinti, yra toks pats atsakingas ir reikalingas darbas kaip ir treniravimas.