AKTUALUS KOMENTARAS. Ką reiškia būti lyderiu?

Sostinės krepšinio mokyklos šūkis šį sezoną yra „Tapk lyderiu“, o ar mes žinome, ką reiškia būti lyderiu?

Kartais yra sakoma, kad tikrais lyderiais yra ne tampama, o gimstama. Tačiau šiam argumentui iki šiol nėra įrodymų. Tiesą sakant, aš esu įsitikinusi, kad juo gali būti kiekvienas iš mūsų,  tereikia žinoti, kokias savybes lyderis privalo turėti ir kaip elgtis, o tuomet visomis jėgomis to siekti. Juk jei žinai, kuriuo keliu nori eiti, tikslą pasieksi žymiai greičiau ir paprasčiau, nei plaukdamas pasroviui ar blaškydamasis nuo vieno kelio prie kito.

Savaime suprantama, kad norėdamas vesti komandą į priekį, žaidėjas turi būti pasiruošęs fiziškai ir labai gerai atlikti savo tiesioginį darbą aikštelėje. Fizinis pasirengimas yra pagrindas, ant kurio statoma komanda. Būtent todėl didžiausias dėmesys, ypač pradžioje, yra skiriamas ugdyti žaidėjų fizinį pajėgumą – greitį, jėgą, ištvermę.

Norint suburti komandą, kuri būtų nenugalima, subalansuota ir vieninga lyg kumštis, reikia kur kas daugiau. Tai – psichologinis pasirengimas. Kai kurie treneriai šią sritį palieka žaidėjams arba visai jos neakcentuoja, kol kiti atkakliai dirba, stengdamiesi sustiprinti ryšį tarp sportininkų. Juk yra daugybė pavyzdžių, kai net ir fiziškai silpnesnės komandos gali nugalėti stipresnius, jei jos žaidžia vieningai, kovoja lyg vienas kumštis ir yra psichologiškai tvirtesnės.

[foto_2] Lyderis visas jėgas aikštelėje atiduoda gynybai. Nuotr. E. Kniežausko

Tam, kad komanda kovotų kaip vienas kumštis, jai reikalingas vedlys, lyderis. Tai žmogus, kuriuo žaidėjai besąlygiškai pasitiki, nes sunkią akimirką būtent jis yra kelrodis, gebantis grąžinti pusiausvyrą ir viltį komandoje. Apžvelgusi daugybę straipsnių ir sporto specialistų įžvalgų sudariau sąrašą tų charakterio ir elgesio savybių, kurias privalo turėti žaidėjas, norintis sėkmingai vesti komandą į priekį ir siekti aukščiausių rezultatų. Tikras lyderis:

•    Tiki, kad bendri komandos rezultatai yra aukščiau asmeninių pasiekimų;
•    Atiduoda visą save, išlieja paskutinį prakaito lašą ir išspaudžia paskutinę ašarą dėl komandos gerovės;
•    Nuskambėjus paskutiniam varžybų švilpukui jam nekyla abejonės, kad padarė absoliučiai viską, kad pasiektų pergalę, net jei ir nepavyko;
•    Jis visas jėgas aikštelėje atiduoda gynybai;
•    Klaidos neišmuša jo iš vėžių, jis jų nenaudoja ieškodamas pasiteisinimų, greičiau kaip tobulėjimo įrankį;
•    Lyderis elgiasi teisingai net jei niekas nemato ir nežiūri;
•    Jis daro daugiau nei jo prašo, o reikalauja mažiau nei iš tiesų nusipelnė;
•    Jis į kiekvieną kovą eina nugalėti, be jokios minties apie nesėkmę;
•    Jis pasitiki savimi ir savo galimybėmis;
•    Jis iš paskutiniųjų kovoja dėl kiekvieno kamuolio;
•    Net jei sėdi ant suolelio varžybų metu jis aktyviai drąsina ir serga už savo komandos draugus;
•    Aikštelėje jis veda savo komandos draugus į priekį, o ne seka iš paskos kitiems;
•    Jis niekada neleidžia kitiems kalbėti negatyviai apie savo komandą, o ir pats to niekada nedaro;
•    Jis iš kiekvieno komandos draugo reikalauja aukščiausių rezultatų ir atsidavimo;
•    Be priekaištų užsiima papildoma, labdaringa klubo ar komandos veikla, nereikalaudamas už tai jokio atlygio;
•    Pirmasis pastebi įsižiebusią nesantaiką tarp komandos narių ir pirmasis ją užgesina;
•    Komandos nariai pasitiki juo ir žino, kad esant bet kokiai problemai, gali tikėtis jo paramos ir pagalbos. Kad ir kaip ten būtų nėra vieno sėkmės recepto. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kokį vaidmenį turėsime komandoje (ar tai būtų krepšinio aikštelė, ar draugų ratas). Tik nuo mūsų priklauso, kas mes esame ir ką sugebame. Nieko nepasieksime, jei nežinosime, kur einame. Visų pirmą susidarykime paveikslą to žmogaus, kokiu norime būti, arba sukonkretinkime tikslą, kurį norime pasiekti. Tuomet sukurkime veiksmų planą, ką turime daryti, kad tai taptų realybe. Galiausiai to siekime visomis išgalėmis, diena iš dienos, nes juk nėra saldesnio jausmo, kaip pasiekti svajonę.