Aktualus komentaras: Ką būtina žinoti apie traumas?

Šiandieninėje visuomenėje fizinis aktyvumas yra viena populiariausių temų diskusijoms. Gausesnis skaičius iniciatyvų, skatinančių žmones sportuoti, taip pat ir pačių žmonių geresnis suvokimas apie aktyvaus gyvenimo būdo svarbą ne tik padeda gerinti mūsų gyvenimo kokybę, tačiau, deja, didina ir traumų riziką.

Ir matyt neverta stebėtis, nes juk gyvenime retai kada būna tik juoda arba balta, tik gera arba bloga. Kiekvienas, iš pažiūros teigiamas dalykas su savimi dažniausiai neša ir tam tikras rizikas bei neigiamus veiksnius. Tačiau net jei tai ir tiesa, dažniausiai pliusai vis tik atsveria minusus.

Sportas taip pat nėra išimtis. Nauda, gaunama su fiziniu krūviu, turi žymiai didesnį svertą nei traumų galimybė ar sveikatos sutrikimai. Tai, žinoma, labai priklauso ir nuo paties fizinio aktyvumo pobūdžio ar pasirinktos sporto šakos.

Vienaip ar kitaip, pasirinkus bet kokią sporto šaką būtina labai atidžiai įvertinti savo galimybes bei rizikos faktorius. Jei jau pasiryžome sportuoti, turime elgtis atsakingai ir jokiu būdu nepraleisti pro ausis specialistų patarimų, nes, nors dažnai ir atrodo, kad mes pažįstame savo kūną ir žinome geriau, taip nėra. Traumos, būtent mėgėjiškame sporte arba tarp pradedančiųjų, dažniausiai ir kyla dėl nežinojimo arba savo galimybių pervertinimo.

Profesionali pagalba sportininkams yra ypač svarbi, jei norime pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir ypatingai, jei esame naujokai sporte. Nežinojimas kaip teisingai ir kokius pratimus atlikti, kokią įrangą pasirinkti ne tik kad nutolins mūsų užsibrėžtą tikslą, tačiau ir padidins sužeidimų tikimybę. Traumas galime patirti pradedant netinkamu įrangos ar net avalynės pasirinkimu, baigiant netinkamų pratimų propagavimu ar jų dažniu.

[foto_2] Raumenų disbalansas iššaukia traumas. Nuotr. S.Čirbos

Pavyzdžiui, labai dažnai pamirštama, kad net jei mūsų pasirinkta sporto šaka yra krepšinis, tai toli gražu nereiškia, kad reikia treniruoti tik rankų ar kojų raumenis. Raumenų disbalansas iššaukia traumas, todėl tik lygiagrečiai skirdami dėmesio nugaros bei pilvo raumenims galėsime užtikrinti mūsų kūno tinkamą fizinį pasirengimą ir taip sumažinsime traumų tikimybę. Maža to, didelis dėmesys turi būti skiriamas ir tempimo pratimams, nes būtent jie daro mūsų raumenis, raiščius bei sąnarius lankstesniais, tvirtesniais, bei atsparesniais sužeidimams bei patempimams.

Galimybių pervertinimas

Kita labai aktuali problema,kuri didina traumų riziką, yra tai,kad labai dažnai mes tiesiog pervertiname savo galimybes. Nekantrumas, matyt, yra viena didžiausių žmonijos ydų, ypatingai vaikų. Todėl labai dažnai norima greitų rezultatų, čia ir dabar. O kad tai pasiektų, dažnas priima strategiją daryti viską greičiau ir daugiau.

Sportiniu atžvilgiu, greičiau ir daugiau toli gražu nėra geriau. Pradėjus sportuoti kūnas gauna didelį  stresą, nes keičiasi jo procesai, medžiagų apykaita ir jų poreikis, todėl reikalingas adaptacinis periodas. Kaip ir mums patiems, kai pasikeičia tam tikros mūsų gyvenimo sąlygos, juk reikia laiko prie jų priprasti ir su jomis apsiprasti. Todėl ir mūsų kūnui  reikia laiko susitaikyti su nauju gyvenimo būdu, nauja įtampa ir krūviu, todėl jokiu būdu negalima „perspausti“. Turime pradėti treniruotis pamažu, būtinai skirti laiko tempimo pratimams bei apšilimui, nuo pat pirmųjų dienų ugdyti teisingus sportavimo įgūdžius. Tik praėjus kiek laiko pamažėle didinti krūvį, sunkinti pratimus bei didinti jų dažnį. 

Net jei nesame naujokai sporte, negalime pervertinti savo galimybių. Jei prieš ta žaidėme futbolą, juk nereiškia, kad atėję į krepšinio treniruotę galime treniruotis profesionalų lygmenyje. Kiekviena sporto rūšis ar net skirtinga sportinė programa turi savo specifikas, todėl prie jų organizmui reikia priprasti.

Jei savo kūnui užkrausime per didelį krūvį, jis gali tiesiog neatsilaikyti, o tuomet pasipils traumos, kurios stabdys mūsų tobulėjimo procesą. Ir tai ne visos problemos, su kuriomis galime susidurti jei reikalausime iš savo kūno daugiau,nei jis pajėgus įvykdyti. Kai treniruočių procesas neina taip, kaip tikimės, o rezultatų vis nėra, ne taip jau retai žmogus palūžta ir psichologiškai, jis gali pradėti save nuvertinti, o gal net visiškai išbraukti sportą iš savo gyvenimo. Ir visa tai tik dėl to, kad pervertinome savo galimybes.

[foto_4] Nereikia pervertinti savo galimybių. Nuotr. K.Kavolėlio

Žmogus į Everestą neužkopė per vieną dieną, Arvydas Sabonis netapo vienu geriausiu pasaulio krepšininku per vienerius metus, o Albertas Einšteinas neišrado reliatyvumo teorijos per vieną naktį, tad kodėl norime pasiekti aukščiausių fizinių rezultatų per tokį trumpą laiką?

Nuo traumos sudėtingumo priklauso reabilitacinio periodo trukmė bei pasekmės tolimojoje perspektyvoje.

Nuo 10 iki 55% visų sportinių traumų sudaro raumenų pažeidimai (raumens patempimas, sumušimas arba plyšimas).

Nors raumenų skausmas nebūtinai reiškia, kad patyrėme traumą, labai svarbu žinoti, kaip galime jį numalšinti. Dažniausiai raumenų skausmus patiriame pasikeitus fiziniam krūviui arba jo pobūdžiui, intensyvumui. Šiuos raumenų skausmus dažniausiai pradedame jausti sekančią dieną po fizinių pratimų atlikimo. Tokiais atvejais skausmą geriausiai malšina tempimo pratimai, kontrastinės vonelės arba kompresinės kojinės, jei skausmas jaučiamas kojose.

[foto_3] Raumens patempimai gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Nuotr. S.Čirbos

Tuo tarpu kiek rimtesnės traumos, pavyzdžiui, raumens patempimai, gali įvykti dėl įvairiausių priežasčių. Dažniausiai tai būna dėl apšilimo bei tempimo pratimų ignoravimo treniruotės pradžioje bei jos pabaigoje. Šios traumos taip pat gali nutikti jei organizmas patiria per didelį fizinį krūvį ar nespėja tinkamai atsigauti, kai treniruotės yra forsuojamos o mūsų  fizinis pasirengimas neatitinka fizinio treniruočių intensyvumo. Žinoma, kaip jau minėta anksčiau, didelę įtaką tokių traumų atsiradimui turi ir prieš tai buvę sužeidimai ar kitų mūsų kūno raumenų bei nervų disfunkcijos ir disbalansai.

Jei patempėme raumenį, pirmoji pagalba yra raumens šaldymas. Po to jau turi eiti raumens poilsis bei sutvirtinimas įtvaru arba teipu. Ypatingai reikia vengti staigaus bei agresyvaus raumens tempimo, amplitudės atstatymo. Privaloma duoti pakankamai laiko raumeniui sugyti, jei nenorime, kad trauma atsinaujintų. Po keleto dienų po raumens patempimo, gali būti taikomas švelnus raumens masažas, tačiau tai turėtų atlikti specialistas.

Tuo tarpu raumens sumušimai dažniausiai įvyksta žaidimo metu, susidūrus su kliūtimi ar kitu žaidėju. Tokiu atveju patiriamas sumuštos vietos ir raumens kraujavimas, ir jei nėra imamasi atitinkamų priemonių, galimos komplikacijos. Tokios traumos atveju sumuštos vietos jokiu būdu negalima šildyti, nes tai tik padidins raumens kraujavimą. Taip pat reikia vengti sumuštos vietos masažo, vengti vartoti alkoholį.

Rimtai treniruodamiesi traumų niekada neišvengsime, tačiau teisingai įvertindami savo kūno pajėgumą bei pasirinkdami teisingą treniravimosi techniką, turėtumėm išvengti sudėtingų sužeidimų ir greitai atgauti jėgas.

Taigi fizinė veikla yra kompleksinis procesas, susidedantis iš daugybės niuansų. Atsakingai vertinama ir propaguojama ji ne tik prailgins mūsų gyvenimo trukmę, bet ir pagerins jo kokybę, suteiks neišdildomų įspūdžių ir malonių akimirkų. Svarbiausia, būkime kantrūs ir saugokime bei tausokime savo kūną.