A. Milonas: „Aš tikėjau prieš sezoną, aš tikiu ir dabar, kad mes galime“

Po nedidelės pertraukos skaitytojų dėmesiui ir vėl pateikiame karštą interviu su vyriausiuoju Sostinės krepšinio mokyklos strategu Algirdu Milonu. 

 

– Pirmame Moksleivių krepšinio lygos etape „šlavėte“  visus varžovus, o antrame - komandos žaidimas tarsi sugriuvo. Kas nutiko?

– Iki šiol nerandu tikslaus atsakymo į šį klausimą. Kodėl žaidimas per pastarąsias keletą savaičių taip išsireguliavo –  šis klausimas kyla tiek man pačiam, tiek žaidėjams ir tėvams. Bandome suprasti ir ieškoti priežasčių. Nors, žinoma, kelias objektyvias priežastis galiu išskirti. Pirmiausia, tai pagrindinio žaidėjo Medardo Pauliukėno nebūvimas komandoje šiek tiek išbalansuoja. Žinant ir tai, kad antrame etape komandos gerokai stipresnės nei buvo pirmame etape. Kažkur pametėme pergalių raktą ir nesugebame jo atrasti. Gaila, kad laikas bėga, o mes, galima sakyti, padovanojome kelias pergales varžovams, kuriuos tikrai turėjome įveikti (Prienų ir Biržų ekipos – red. past.). Šitie pralaimėjimai mums sukelia rimtų problemų kovojant bent jau dėl ketvirtos vietos pogrupyje.

– Kyla klausimas, ar ketinate komandoje daryti kažkokias permainas?

– Permainų tikrai jokių negalime daryti. Žaidėjų registracija jau yra pasibaigusi, todėl tie krepšininkai, kurie yra, ir turi žaisti. Tikimės, kad Medardas artimiausiu metu grįš į rikiuotę, pradės sportuoti ir su jo atėjimu pasikeis žaidimas. Dabar tiek kovojant dėl atšokusių kamuolių, tiek gynyboje mūsų pozicija yra silpna. Artėja kalėdinis metas, kai stengsimės surasti būdą atsigauti. Prieš šventes turėsime kelias rungtynes  „Haribo“ čempionate. Tai, manau, padės į šventes išeiti pakilesne nuotaika,  emociškai atsigavus.

– Praėjusį  sezoną užbaigėte nesėkme – neišsaugojote vietos antrame divizione. Ar komanda ir Jūs pats tikite, kad šiemet pavyks atsikovoti turėtą vietą?

 

[foto_2] M. Pauliukėno trauma turėjo įtakos visai komandai. Nuotr. S. Čirbos

– Aš tikėjau prieš sezoną, aš tikiu ir dabar, kad mes galime, esame pajėgūs. Jeigu žaisime taip, kaip žaidėme pirmame etape ar Jaunimo Eurolygos ture, tai tikrai turime galimybių.  Tik, aišku, labai gaila, kad iššvaistėme kelis taškus, kuriuos atsikovoti yra sunku.   Tiesą sakant, aš tikrai nemaniau, kad trečiame Moksleivių krepšinio lygos divizione bus tokios stiprios komandos.  Mano vyručiai fiziškai yra tikrai pajėgūs žaisti, bet šiuo metu jų smegenims reikia poilsio.

– Komanda pasikeitusi – kai kurie žaidėjai paliko ekipos gretas, tačiau turite ir naujų veidų. Kaip vertinate dabartinę komandos sudėtį?

 

– Komandos sudėtis pastiprėjo lyginant su pernai metais. Atėjo keli žaidėjai iš Vilniaus krepšinio mokyklos. Tie žaidėjai, kurie paliko komandą – ankščiau ar vėliau būtų išėję, nes jų laikas aikštelėje buvo labai ribotas. Šiemet išryškėjo kiti žaidėjai. Labai džiaugiuosi Liudviko Gorišnio ėjimu pirmyn. Šis vaikinas, praktiškai, sportuoja tik antri metai. Talentą turi ne vienas žaidėjas, tačiau ne visų žaidėjų požiūris į darbą yra pakankamai profesionalus, kad atskleistų tą talentą.

– Pernai pasikvietėte net 4 žaidėjus iš antros komandos. Ar šiemet yra žaidėjų, kurie gali praverti pagrindinės komandos duris?

– Tiesą pasakius šiuo metu nelabai matau daugiau kandidatų. Netgi ir tie žaidėjai, kurie papildė komandą pernai, ne visi jų pateisino lūkesčius. Ypatingai rungtynių metu. Galbūt būti šioje komandoje jiems yra kiek per anksti. Jų pačių netenkina laikas, praleistas aikštelėje, todėl ne visi žaidėjai nori laukti „kažko“, visgi vaikinams jau šešiolika metų.

– Šiemet „Pirmojo iššūkio“ čempionate debiutavote su savo 2004 m. gimusiais auklėtiniais. Kokius tikslus keliate šiems krepšininkams?

– Kalbant apie šią komandą veide iškart atsiranda šypsena. Šie krepšininkai ateina į rungtynes ir kovoja dėl kiekvieno taško, jie verkia, kai pralaimi. Taip būna net ir per treniruotes. Jų charakteriai yra kitokie nei vyresniųjų krepšininkų. Nors, kaip ir sakiau, aš tikrai žinau, kad ir 1999 metų žaidėjai gali ir nori. Grįžtant prie „Goriliukų“, tai galiu pasakyti, kad jie man suteikia didžiulį džiaugsmą. Dirbant su jais aš tikrai atsigaunu. Tos pergalės prieš savo bendraamžius rodo, kad mes tikrai einame teisingu keliu. Žinoma, dar nesusitikome su labai stipriomis komandomis, nes Vilniaus zonoje jų nėra daug. Po to, kai pateksime (o  tikrai taip bus) į kitą etapą, susitiksime su kitų regionų komandomis ir turėsime galimybę pasitikrinti savo jėgas geriau.

 

– 2004 metų čempionate sėkmingai žaidžia ir Roko Kasparavičiaus antroji komanda. Ar ji gali būti rimta konkurentė „Goriloms“? – Pirmosios rungtynės parodė,  kad mes lengvai galime prieš juos laimėti. Tad nesakyčiau, kad jie yra mums rimti konkurentai.  Kaip ir sakiau, Vilniaus pogrupis yra silpnas, todėl pergales pasiekti jiems nėra taip sunku.  Aš manau, kad jie tikrai turi galimybę išeiti į kitą etapą ir jų pasirodymas tikrai džiugina. Galbūt ateityje bus galima iš šios komandos pasikviesti žaidėjų, kurie sustiprins pirmąją ekipą.

[foto_3] „SKM-Gorilų“ ekipai treneris kelia aukščiausius tikslus. Nuotr. S. Čirbos

– Su „SKM-Gorilų“ ekipa sėkmingai pasirodėte ne viename čempionate – neseniai laimėjote Simo Jasaičio taurę. Kokios, Jūsų nuomone, šių jaunųjų SKM auklėtinių perspektyvos ateityje?

– Lietuvoje, manau, kad mes tikrai turėtumėme būti TOP dešimtuke. Žinoma, sunku kalbėti, kai nesame žaidę dar labai daug rungtynių. Viskas priklausys nuo to, kaip dirbsime, ar neturėsime traumuotų žaidėjų. Su šia komanda sieksime tik aukščiausių tikslų.

– Artėja Kalėdos. Ar tikitės staigmenų iš savo auklėtinių, o gal pats ruošiatės juos nustebinti?

– Savo auklėtiniams rengiu kalėdinį renginį. Pirmadienį mes visi eisime į „Multikino“ žiūrėti filmą apie Arvydą Sabonį. Ir čia galbūt įvyks koks nors stebuklas, gal kažką sutiksime (šypsosi).

 

Su treneriu A. Milonu kalbėjosi SKM komunikacijos specialistė Ignė Viskontaitė.