- Pradžia
- Naujienos
- MKL naujienos
- SKM mėnesio treneris M. Ambraška: „Gali nusileisti daugelyje dalykų, bet noru kovoti – niekada“
SKM mėnesio treneris M. Ambraška: „Gali nusileisti daugelyje dalykų, bet noru kovoti – niekada“
Geriausiu Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) mėnesio treneriu tapo Mantas Ambraška. Nuo 2012 m. organizacijoje dirbantis krepšinio specialistas su savo vadovaujama „SKM-III Lokių“ ekipa kovo-balandžio mėnesiais iškovojo 5 pergales iš eilės ir pasivijo Moksleivių krepšinio lygos (MKL) U12 „Pirmojo iššūkio“ „Top 32“ traukinį.
Jau šią savaitę „SKM-III Lokiai“ pradeda šešiolktfinalio seriją iki dviejų pergalių su viena čempionato favoričių Šiaulių ekipa. „Serijos tikslas – bandyti „kabintis“ kiekvienose rungtynėse. Svarbu nusiteikti psichologiškai ir patikėti, kad galime kautis. Gali nusileisti daugelyje dalykų, bet noru kovoti – niekada“, – bendraudamas su SKM.lt sakė M. Ambraška.
Išsamiame interviu geriausias mėnesio treneris pasidalino savo mintimis apie pirmąjį savo dešimtmetį SKM organizacijoje, savo krepšinio filosofija ir užsiminė apie atraktyvią pramogą – moksleivių gimtadienius krepšinio aikštėje.
Mėnesio treneriu tapusiam M. Ambraškai atitenka speciali „SportCup.lt“ statulėlė ir skanosios „Čilli Pizza“ dovanos.
Kaip jaučiatės gavęs šį garbingą apdovanojimą?
Visų pirma, ačiū visiems, kurie atidavė savo balsą, taip pat šeimai ir visai organizacijai už pasitikėjimą. Įvertinimas motyvuoja ir džiugina. Smagu pasidžiaugti, bet darbas toliau vyksta, nes dabar – lemiama sezono dalis, kuri ir vainikuoja šio sezono darbus.
Kaip apibūdintumėte šį savo, kaip trenerio, sezoną? Kuo džiaugiatės labiausiai?
Labiausiai džiugina, tai kad po visų pandeminių metų grįžome į „pilną“ sezoną. Vaikai, treneriai, tėveliai, visa SKM bendruomenė pasiilgo rungtynių, emocijų ir tikslo, dėl ko sportuojame krepšinio treniruotėse. Rungtynės – šio sezono kulminacija, nors tvarkaraštis ir labai įtemptas.
Su „SKM-III Lokių“ komanda patekote tarp 32 geriausių U12 komandų. Kas lėmė tokią sėkmingą 5 iš eilės pergalių seriją reguliaraus sezono finiše?
Viena yra žaisti sezone būnant „underdogais“, kita yra žaisti su spaudimu siekiant įrodyti, kad esi stipresnis. Su tuo reikia mokėti tvarkytis ir čia, kaip komanda, turėjome dirbti visą sezoną. Kitas dalykas yra praktinis darbas treniruotėse. Stengiamės uoliai dirbti treniruotėse, nes tik jos padeda tobulėti, taisyti klaidas ir stengtis jų nekartoti.
Be to, antrajame rate jau žinojome visus varžovus, ką ir kaip jie žaidžia. Tai taip pat padėjo geriau pasiruošti rungtynėms. Nors stabilumo dar labai trūksta, bet esame patobulėję ir tai įrodėme.
Šešiolktfinalyje laukia itin pajėgi Šiaulių komanda. Kokie akcentai ir tikslai prieš šią seriją?
Svarbu nusiteikti psichologiškai ir patikėti, kad galime kautis. Gali nusileisti daugelyje dalykų, bet noru kovoti – niekada. Šiauliai šioje serijoje jaus spaudimą ir šioje vietoje būdami „underdogais“ neturime ko prarasti. Serijos tikslas – bandyti „kabintis“ kiekvienose rungtynėse ir pasisemti dar daugiau patirties.
SKM treneriu dirbate jau dešimtąjį sezoną. Kokie įvykiai, procesai ir žmonės per šį laiką jums įstrigo labiausiai?
Vaikai, kaip ir visa organizacija, per tuos 10 metų pasikeitė ir tai yra normalus procesas – mes stengiamės tobulėti ir nestovime vietoje. Esu dėkingas visiems treneriams ir vaikams bei tėveliams su kuriais per tuos sezonus teko dirbti. Iš kiekvieno pasisėmiau ir vis dar semiuosi daug gerų dalykų, praktikos, kuri padeda dirbti ir tobulėti. Kartais trenerio darbe patarimas ar pastaba yra daug vertingesnė nei materialūs dalykai.
Esate prasitaręs, kad „SKM-III Lokių“ komanda jums itin brangi. Gal galite papasakoti plačiau apie šią vaikų ir tėvelių bendruomenę?
Visos mano treniruojamos komandos yra brangios ir man svarbios. Visgi „Lokių“ bendruomenė ir visa komanda iš tų komandų užima daugiausiai laiko mano gyvenime. „Lokių“ komandos atveju stengiamės kurti tokią bendruomenę, kurioje visi kalbamės, sprendžiame situacijas – taip visi kartu ugdomės. Yra daug dalykų, kur dar galime tobulėti ir tai yra kelias, kuriuo keliaujame. Krepšinis bendruomenėje neapsiriboja tik treniruotėmis.
Kokia jūsų, kaip trenerio, krepšinio filosofija ugdant vaikus?
Stengiuosi su kiekviena vaikų grupe išsikelti tikslus ir jų siekti. Ne kiekvienas nori būti LeBronas Jamesas, bet krepšinis jam patinka. Kiekvienas nori realizuoti save krepšinio treniruotėse, o mano tikslas – padėti tai padaryti.
Trenerio darbas – lyg amerikietiški kalneliai. Vieną dieną gali būti aukštinamas, kitą – jau kotiruojamas žemumose. Kaip pats sau viduje stengiatės palaikyti sveiką balansą tarp šių dviejų kraštutinumų?
Spaudimas yra neatsiejama darbo dalis, kaip ir blogos, geros dienos. Svarbu nuolat analizuoti situacijas ir, jei yra dalykų, kurie nuo tavęs priklauso, juos keisti arba iš to pasimokyti. Tai neatsiejama darbo dalis.
Esate ne tik treneris, bet ir vaikų gimtadienių organizatorius. Galite pasakoti apie tai plačiau? Kaip atrodo vaikų gimtadienio vakarėlis krepšinio aikštėje ir kokias emocijas jis dovanoja?
Gimtadienį švęsti krepšinio aikštėje mažai daliai žmonių atrodo keista ir netradicinė mintis. Visgi sudalyvavę tokiame renginyje dažnai sako, kad nesitikėjo, kad bus taip smagu. Vaikai dažnai pavargsta nuo rutinos ir nuo tų pačių treniruočių, bet leidžiant vaikams per šventę atsipalaiduoti ir daryti savo mėgstamą veiklą krepšinio aikštėje, jų akys dega ir šypsena nedingsta. Kiekvienas nori laimėti krepšinio turnyrą, metimo konkursą ar savo žinias įrodyti protmūšyje. Netgi ir tėveliai. O ką jau kalbėti apie „topinę“ užduotį – vaikų komanda prieš tėvų komandą. Šventės pabaigoje visi sveikiname šventės jubiliatą, o medaliai, diplomai ir tortas dar labiau sustiprina įspūdį. Tai ne krepšinio treniruotė, o šventė tiek vaikams, tiek suaugusiems. Neretai tokias šventes šeimos užsisako pakartoti, o tai – pats geriausias įvertinimas.