Kokybiškesnio gyvenimo link: kaip savo pavyzdžiu galime įkvėpti vaikus?

Nacionalinė krepšinio akademija (NKA) bendradarbiaudama su motyvuotais ir geriausiais krepšinio specialistais siekia, jog jaunoji karta įgautų esminius sveikos gyvensenos ir bendravimo įgūdžius, kurie vestų į tolimesnį pilnavertį gyvenimą. Pradėjus lankyti darželį formuojasi tam tikri socialiniai įgūdžiai, kurie turi įtakos asmenybės vystymuisi. Vienas iš faktorių, kuris labai stipriai gali prisidėti prie vaiko vystymosi yra sportas. Aktyvi veikla labai teigiamai veikia vaiko organizmą ypač darželinukų amžiaus vaikus, kurie dar tik pradeda susipažinti su įvairiomis veiklomis. Ape tai, kodėl svarbu yra sportuoti darželinukams ir mokyklinukams savo patirtimi ir įžvalgomis su NKA.LT svetaine dalinosi Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe–LKL“) ekspertas, Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) sporto konsultantas, akademikas Rūtenis Paulauskas. Specialistas atskleidė ne tik konkrečią sporto naudą vaikams, bet ir kalbėjo apie itin išvystytą Lietuvos krepšinio sistemą.

– Kodėl svarbu yra sportuoti darželinukui ir moksleiviui? – NKA.LT pradėjo pokalbį su R. Paulausku.

– Sportas yra svarbus tiek, kiek yra svarbus valgymas, asmens higiena, apsirengimas, bendravimas su savo bendraamžiais ar apskritai žmonėmis. Tai – normalaus besivystančio vaiko gyvenimo dalis.

– Kokias pasekmes nepakankamai fiziškai aktyvus vaikas gali patirti?

– Jeigu jis sportą išbraukia iš savo kasdieninio gyvenimo, jis susiduria su sėslumu, lėtinėmis ligomis. Vaikams sulėtėja vystymasis, formuojasi tam tikros priklausomybės nuo pastovaus naršymo kompiuteryje ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus, kurie atima iš vaikų poreikį aktyviai leisti laiką ir jausti malonumą. Sportas leidžia tą daryti labai aktyvia forma. Nepalyginamai geresne forma nei tą gali leisti padaryti interaktyvūs, elektroniniai žaidimai.

– Kokią žalą judėjimo stoka daro ilguoju periodu ne tik vaikams, bet ir visuomenei? Ar mes prarandame talentus?

– Labai sunku pasakyti. Nepadarę tyrimo negalėtume pasakyti, ar mes prarandam talentus. Galbūt matome, kad auganti karta turi visai kitokį požiūrį į bendravimą. Seniau vaikai bendraudavo lauke gainiojant kamuolį, žaidžiant futbolą, krepšinį. Tai dabar bendravimas toks, kad net susibūrę į grupelę jie naršo internete ir siunčia vienas kitam žinutes arba dalinasi socialinių tinklų informacija. Vargu, ar tie žmonės mokės reikšti mintis, ar jie patenkins savo emocinius poreikius. Nekalbu apie tai, kad jie nevysto savo motorinių gebėjimų, nelaviną savo raumenų, fiziškai tampa silpnesni, jų emocinis vystymasis yra nepilnavertis.

– Kaip to išvengti ir ar fizinė veikla bei treneriai gali prie to prisidėti?

– Pirmiausia, reikia susirūpinti tėvams ir, be abejo, susirūpinti mokyklų pedagogams bei treneriams. Vaikas neklausys tėvo to, kuris sakys – nenaršyk internete ilgai, kai jis tą pats darys. Tėvas sėdėdamas ir rankoje laikydamas telefoną niekada nebus autoritetas, kurio klausys vaikas. Bet jeigu tėvas pats rodo pastangas – išsiveda vaiką į lauką, į rungtynes, aktyviai žaidžia, mankštinasi, gainioja kamuolį, tai yra pats geriausias pavyzdys, koks tik gali būti vaikui. Kalbant apie krepšinio treniruotes, jose žaidimo alkį, norą, malonumą gali patenkinti kaip niekur kitur. Jeigu tarp trenerio ir vaiko yra stiprūs emociniai, socialiniai ryšiai, jaunasis krepšininkas pasitiki treneriu. Manau, tai yra viena iš priežasčių, kodėl vaikas nori lankyti krepšinį. Jam yra įdomu būti grupėje, komandoje, žaisti, varžytis. Net jei jis nejaučia apčiuopiamos naudos, jis vis tiek stiprėja, vystosi, išmoksta daug dalykų.

– NKA dirba daug jaunų trenerių, ar Lietuvoje yra gerai paruošiami specialistai darbui su vaikais?

– Jeigu būtų mano valia, rekomenduočiau ne pačius jauniausius specialistus, o kurie yra labiausiai patyrę, kurie išmano vaiko psichologiją, ontogenezę, yra geri pedagogai. Tačiau yra vienas dalykas ekonominiu klausimu, kurio, iš tikrųjų, nei valstybė, nei mokykla negali kitaip išspręsti, kaip tik pasiūlyti pradedančiam specialistui dirbti su pačiais mažiausiais. Tai vyksta visame pasaulyje ir Lietuva nėra išskirtinė. Kitas klausimas, ar aukštoji mokykla parengia gerus specialistus. Aš galvoju, Lietuvos sporto universitetas (LSU) yra labai geras, didelis programų ir specialistų būrys, kurie savo teorines, tiek praktines žinias atvirai dalinasi su kiekvienu studentu. Yra bibliotekų fondai, kiekvienais metais yra užsakomos duomenų bazės, todėl studentui yra puikios sąlygos pasiimti tai, ko jis nori. Kiek jis nori, kiek jiems reikia, priklauso nuo žmogaus, būsimo specialisto. Man tenka matyti įvairių studentų. Žingeidžių specialistų, ir labai sėkmingų, sėkmingą karjera padariusių, nuėjusių iki geriausių komandų, laimėjusių geriausius čempionatus. Taip pat mačiau ir tokių, kurie tiesiog gyvena toje rutinoje. Toks mūsų gyvenimas, tokia mūsų visuomenė ir jos atspindžių galima rasti visose srityse. Tuo tarpu ir tarp trenerių.

– Žvelgiant pasauliniu kontekstu, kokius krepšinio sistemos modelius galėtume pritaikyti Lietuvoje? O gal Lietuva yra puikus pavyzdys kitoms šalims?

– Modelis yra labai aiškus. Modelį Lietuvos krepšinyje formuoja labai didelis masiškumas, labai daug vaikų domisi krepšiniu ir tai ateina iš stipriausių komandų. Vaikai nori būti panašūs į geriausius savo žaidėjus, autoritetus. Vaikai atvedami į treniruotes dar labai ankstyvame amžiuje. Kai atsirado darželių krepšinio sistema, kai Lietuvos krepšinio federacija (LKF) parėmė SKM organizuojamus darželio krepšinio čempionatus, galvoju, kad įvyko tam tikras dar didesnis lietuvių įtraukimas į krepšinį.

Lietuvoje pradinio rengimo etapas yra pradedamas vykdyti anksčiau nei kitose šalyse. Viskas prasideda nuo darželio. Vaikai į pirmą klasę ateina jau šiek tiek pramokę valdyti kamuolį, žaisti judriuosius žaidimus. Vaikai tampa stipresni, mažiau serga, moka kamuolį mėtyti, gaudyti ir tuos įgūdžius išlaiko ilgesnį laiką. Nuo pirmos iki trečios klasės vyksta toks laikotarpis, kai vaikai ieško, kur jiems geriau sportuoti, bet jau pirmuosius savo įgūdžius gali realizuoti ,,Pirmojo iššūkio“ varžybose, kurias rengia Lietuvos moksleivių krepšinio lyga („LIDL–MKL“). Tai tęsiasi iki šešiolikos metų, kai vaikai supranta, ar jie gali siekti aukštumų ar ne. Nuo šešiolikos metų jau renkamos rinktinės, prieš tai organizuojamas LKF projektas „Talentų U15 karta“, kuriame didžiąja dalimi dalyvauja jaunučių rinktinės kandidatai. Viskas vyksta palaipsniui – iki U20 rinktinių vaikai yra stebimi, integruojami į dublerių komandas, klubus. Tai pasiekia patys geriausi, o kiti krepšinį laiko kaip savo laisvalaikio praleidimo būdą.

Lietuvoje yra labai gera sistema. Nė vienoje kitoje šalyje mes nesurasime tokių galimybių vaikams, net ir vidutinių gabumų, varžytis, dalyvauti, mokytis žaisti krepšinio, nes mokyklų tinklas yra labai didelis ir čia yra pats didžiausias privalumas.

Naujienų sąrašas