1999

 

„SKM-99“, treneris Arvydas Menkevičius

 

Turnyrai:

Lietuvos moksleivių krepšinio lyga

Sostinės krepšinio „C“ lyga (2015–2016 m., 2016–2017 m., 2017–2018 m.)

Sostinės krepšinio „Vasaros“ lyga (2016–17 m., 2017–2018 m.)

Europos jaunimo krepšinio lyga (EYBL)

Pasiekimai:

Lietuvos moksleivių krepšinio lygos jaunių vaikinų U17 B diviziono 3 vieta (2015–2016 m.)

Lietuvos moksleivių krepšinio lygos jaunių vaikinų U18 B diviziono 4 vieta (2016–2017 m.)

Lietuvos moksleivių krepšinio lygos jaunių vaikinų U19 „Olimpinė taurė“ 9 vieta (2017–2018 m.)

Europos jaunimo krepšinio lygos antrasis turas, 3 vieta (2015–2016 m.)

Europos jaunimo krepšinio lygos trečiasis turas, 3 vieta (2015–2016 m.)

Sostinės krepšinio lygos „Spring D“ mažosios taurės 3 vieta (2016–2017 m.)

Geriausi komandos žaidėjai:

Erikas Kulikovskis

 

 

E. Kulikovskio komentaras: „Laiką Sostinės krepšinio mokykloje (SKM) vertinu labai gerai. Čia susiradau daug draugų, patyriau daug skambių pergalių. Atmintyje labai gerai įstrigo komandos kelionės, visi komandos draugai, pergalės, medaliai ir aišku puikiai atsimenu 100 aikštelių, kurias bėgdavome treniruočių metu (juokiasi).

Krepšinio mokyklos nauda tokia, kad labai daug sportavau ir nesedėjau namuose, apsikrovęs maistu ir augindamas pilvą. Dabar studijuoju Mykolo Romerio universitete viešąjį administravimą. Lyg šiol nepamirštu didžiojo sporto ir karts nuo karto pažaidžiu krepšinį.“

Žygimantas Sideravičius

 

 

Ž. Sideravičiaus komentaras: „Mano laikas SKM'e tikrai buvo nuostabus. Nuo pat pirmos akimirkos, kai pradėjau lankyti pas trenerį Algirdą Miloną, supratau, kad viskas bus kitaip. Nors ir buvau atėjęs iš aukštesnės lygos, bet treneris leido man suprasti, kad aš turėsiu įrodyt savo vertę komandoje. Šitas požiūris mane pradėjo keisti. Augant tokioje aplinkoje pradėjo keistis mano, kaip žaidėjo, kaip komandos dalies, kaip komandos draugo ir svarbiausia – kaip žmogaus esybė. Treneris Algirdas mane išmokė labai daug svarbių dalykų, kurie padėjo mano asmenybei tobulėti. Nuo pagarbos teisėjams iki įvairių gyvenimo filosofijų, kiekvieną dieną, būdamas SKM-99-1 komandos dalimi, aš tapau vis labiau patenkintas savo dabartiniu gyvenimu. Laikui bėgant išmokau ir perimti komandos lyderio rolę.

Vėliau teko dirbti ir su treneriu Arvydu Menkevičiumi. Šiam treneriui ir norėčiau padėkoti už daug dalykų, kurie taip pat mane „šlifavo“. Su treneriu Arvydu teko praeiti tiek gerų ir šiltų akimirkų, tiek pykčio situacijų. Bet visos pamokos galiausiai irgi man leido tobulėti.

Po viso laiko, praleisto SKM'e galiu drąsiai teigti, jog tai buvo labai didelė garbė čia žaisti, nes tai, ką aš išmokau ir tai, ką aš išsinešiau į tolesnį savo gyvenimo etapą, man yra begalo svarbu ir esu dėkingas už tai. Todėl ir noriu pasakyti labai didelį AČIŪ visiems treneriams, kurie turėjo pakantumo dirbti su manimi, kurie man padėjo tapti žmogumi ir žaidėju, kokiu dabar esu ir už tai, kad suteikė man tikrai labai daug džiaugsmo akimirkų ir jausmų.

Dabar gyvenime mokausi Vilniaus universitete (VU) – informacinių sistemų inžinerijos programoje, dar vis žaidžiu krepšinį ir neplanuoju sustoti. Norėčiau, jog visi žmonės galėtų gyvenime patirti tai, ką aš patyriau priklausydamas šiai krepšinio mokyklai!“

Rytis Žarkauskas

 

 

Medardas Pauliukėnas

 

M. Pauliukėno komentaras: „Savo praleistą laiką SKM vertinu labai teigiamai. Tai buvo svarbiausi ir brangiausi metai gyvenime. Prisiminimai išlikę tik patys geriausi. Buvę komandos draugai dabar yra išlikę gerais draugais, kurie padeda iškilus bėdai. Būna kartais, jog tiesiog susitinkame linksmai praleisti laiką, prisimename kaip buvo smagu SKM‘e.

Kiekviena diena būdavo įsimintina ir įdomi. Treniruotėse visada pasisemdavome kažko naujo. Treneriai, su kuriais teko dirbti buvo tikri profesionalai – Egidijus Ženevičius, A. Milonas, A. Menkevičius. Didžiulis ačiū jiems, kad padėjo užaugti ne tik kaip sportininkui, bet ir asmenybei.

Taip pat SKM‘e išmokau būti kantriu, savimi pasitikinčiu įvairiais momentais. Ir aišku – drausmės, pagarbos vienas kitam. Jei būtų galima sugrįžti į praeitį – viską tikrai kartočiau.

Dabar kol kas nestudijuoju, bandau išsirinkti tai, ko tikrai noriu. Na, o sporto tikrai dar nepamiršau, stengiuosi jo neapleisti.“

Lukas Klimavičius

 

 

L. Klimavičiaus komentaras: „Savo laiką SKM’e vertinu tikrai gerai, manau, be gerai praleisto laiko po pamokų, susipažinau su šauniais vyrukais, su kuriais dar palaikau ryšį iki šiol.

Iš buvimo SKM geriausiai prisimenu nuo kranto iki kranto dėjimą per žmogų rungtynėse prieš Vilniaus-KM III bei dėjimą greitoje atakoje prieš Vilniaus-KM I ekipa. Taip pat sunkias, bet įdomias bei naudingas treniruotes, išvykas į kitus miestus, susitikimus su buvusiais komandos draugais po treniruočių.

SKM tikrai buvo naudingas mano paauglystei, nes leido užaugti tiek fiziškai, tiek psichologiškai ir įrodė, kad sportas – puiki priemonė gerai praleisti savo laisvą laiką.

Šiuo metu studijuoju Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) – statybos inžineriją. Taip pat stengiuosi įsipaišyti į VGTU krepšinio rinkinę, kad galėčiau dar kelis metus pasportuoti savo malonumui.“

Rokas Barškėtis

 

R. Barškėčio komentaras: „Su krepšiniu bei SKM aš galima sakyti ir užaugau, todėl prisiminimų turiu įvairiausių. Tačiau labiausiai tikriausiai įsiminė kelionės su komanda į kitus Lietuvos miestus ar net kitas šalis, kurios visuomet būna pilnos įspūdžių. Tuomet tu turi šansą ir pakeliauti, ir daryti tai, kas tau labai patinka – žaisti krepšinį. Savo žavesio turėjo ir žaidimas Sostinės Krepšinio Lygoje (GEALAN–SKL), kuomet turėdavai šansą „pasistumdyti“ su ženkliai už tave vyresniais žaidėjais. Na, ir žinoma, MKL B diviziono bronzos medalis tikriausiai vainikavo visos mūsų komandos įdėtą sunkų darbą.

Krepšinio mokyklos nauda yra įvairiapusė. Džiaugsmingos pergalės ir apmaudūs pralaimėjimai didina motyvaciją nenustoti stengtis, ugdo kantrybę ir valią, kuri yra be galo svarbi ir visame gyvenime. Taip pat, susipažinau su žmonėmis, kurie buvo ne tik puikūs komandos nariai, tačiau ir liko gerais draugais po mokyklos baigimo.

Dabar studijuoju kompiuterių mokslą ir dirbtinį intelektą Lidso Universitete. Nors krepšinis Didžiojoje Britanijoje nėra labai populiarus, tačiau žaidžiančių universitete yra daug, tad krepšinio tikrai neužmiršau.“

Atskiro paminėjimo vertas ir 1999 m. kartos ilgametis SKM auklėtinis Erikas Petrikas. Po mokyklos E. Petrikas įstojo į VU žurnalistikos studijos ir jau pirmajame kurse pradėjo sėkmingai darbuotis SKM komunikacijos skyriuje. Sėkmingai rungtynių komentavime ir kituose svarbiuose darbuose pasirodęs Erikas netrukus sulaukė kvietimų komentuoti RKL rungtynes, o dar vėliau – Europos taurės, Europos čempionato ir LKL mačus. 

E. Petrikas 3 metus dirbo Vilniaus „Kibirkšties“ komandos vadovu ir tris kartus iš eilės tapo Lietuvos čempionu.

SKM auklėtinis yra dirbęs tv3.lt sporto žurnalistu, o dabar analogiškas pareigas užima naujienų portale lrytas.lt 

2023 m. E. Petrikas tapo MRU magistrantūros studijų Sport industrijų studentu ir toliau gilina žinias bei siekia karjeros sporto vadyboje ir žurnalistikoje.   

 

 

Eriko Petriko komentaras:

„Mano patirtis SKM – tik pati geriausia. Jeigu ne krepšinis, treneriai ir komandos draugai, nė neįsivaizduoju, kur dabar būčiau. Esu dėkingas visiems, su kuriais teko susidurti, kai lankiau ir po to dirbau geriausioje krepšinio mokykloje Lietuvoje.

Esu ypač dėkingas mano pirmajam treneriui SKM Rokui Roliui. Pas jį atėjau į pirmąsias treniruotes, kur buvau visiškai žalias, o jis manimi pasitikėjo ir leido žaisti bei tobulėti rungtynių metu, o per treniruotes davė labai gerus patarimus. Prisimenu, kad į SKM atėjome su dviem bendraklasiais, kurie realiai mane kartu ir pakvietė pradėti lankyti krepšinį. Aš buvau vienintelis iš jų, kuris tuo metu gavo minimalų žaidimo laiką aikštelėje, o po to likau ir vienintelis, kuris baigė SKM.

Po to norom nenorom atvykau pas Arvydą Menkevičių į SKM 99-2 komandą. Prisimenu, kad mane jau kvietė atvykti treniruotis su antra komanda metais anksčiau, tačiau pasakiau, kad nespėsiu to derinti su mokslais, tad atsisakiau, nors tuo gyvenimo etapu nebuvau tas vaikis, kuris buvo įnikęs į mokslus. Visgi po metų atvykau į antrąją savo metų komandą, kur tęsiau savo tobulėjimą. Prisimenu begalę trečiadienių, kur sportavome Lelevelio mokykloje ir tądien visada buvo fizinio rengimo treniruotės... Eina sau... Po treniruotės rūbinėje su chebra šnekėjome, kad kaip sunku, kokia nesąmonė ir taip toliau, bet iš tikrųjų visos Arvydo Menkevičiaus treniruotės buvo ypač naudingos. Kartu – Arvydas yra puikus žmogus, kuris moko ne tik krepšinio, bet kartu ir pakreipia teisingu keliu gyvenime. Esu jam labai dėkingas už visus šūksnius, visas pastabas ir pokalbius. Su treneriu iki pat dabar palaikome gerus ryšius, tad labai vertinu tai, kad po šitiek laiko vis dar palaikome ryšį, o kartu jau esame ne tik treneris-auklėtinis, bet ir galime sakyti, kad ir draugai (nors esame ne patys geriausi, bet tam tikrais momentais, kai pakalbame, tikrai randame bendrų diskusijų taškų). Esu begalo dėkingas visai draugų kompanijai, kuri supo mane SKM lankymo laikotarpiu.

Labiausiai esu dėkingas Rokui Barškėčiui, Martynui Žeguniui, Lukui Klimavičiui ir Deividui Žemeckui. Su Roku pradėjome gerai sutarti jau tada, kai su SKM 99-2 žaisdavome draugiškas rungtynes (aš buvau priešingoje komandoje, kadangi dar nebuvau perėjęs į antrąją komandą), tai mes visąlaik vartydavome tablo (dabar jau viskas pramtiškai mokyklose modernizuota, tad tokių istorijų vargu, ar išgirsime), o kartu šnekėdavome, po rungtynių eidavome į parduotuvę kažko nusipirkti, o po to tiesiog tęsėme žaisdavome kompiuterinius žaidimus. Visi mano minėti vyrukai dabar yra mano artimiausi draugai, be jų – neįsivaizduoju, kas vyktų mano gyvenime ir kas man padėtų sunkiais bei tamsiais mano gyvenimo epizodais. Esu darkart dėkingas SKM, kad galų gale mano ir mano draugų keliai mus suvedė. Manau, kad šie vyrukai bus mano artimiausi draugiai iki tol, kol aš išeisiu amžinojo poilsio.

 

 

Tęsiant toliau – lankiau ir pas Gintarą Razutį. Esu labai dėkingas šiam specialistui, kuris krepšinio aikštelėje tikrai prisidėjo labai daug prie mano krepšinio suvokimo, o kartu ir dėkingas esu už tai, kad parodė ir leido suprasti, koks gyvenimas kartais gali būti paprastas. Prisimenu, kad prieš treniruotes (realiai kiekvieną) su treneriu apsikeisdavome savo nūdienų istorijomis, paklausdavome kaip sekasi, kas laukia treniruotėje ir taip toliau. Treneris dabar dirba Vilniaus krepšinio mokykoje, bet kai jį sutinku, visąlaik pasisveikiname, trumpai pasišnekame, o kartu kone visąlaik pasveikiname vienas kitą su gimtadieniu. Ačiū Gintarui už viską!

Po to atėjo darbas SKM komunikacijoje... Kaip ir perėjimas iš savaitgalinės į SKM 99-2, taip ir perėjimas iš pirmojo rimto darbo į SKM. Pradžiai nesutikau ateiti, bet paskui vis tiek išėjo taip, kad noras būti šalia krepšinio ir rizikų prisiėmimas atvedė į SKM.

Prisimenu savo pirmąjį straipsnį... o Dieve... Su pačiu turiniu gal ir nieko blogo nebuvo, bet tuo metu visiškai nesupratau, kas yra žurnalistika, kas ir kaip veikia, bet dėl šito „feilo“ manęs neišmetė iš darbo (ačiū Baliui ir kitiems žmonės).

 

 

Po to po truputį tobulėjau, pradėjome transliuoti SKM rugntynes, kur pirmąkart teko komentuoti rungtynes (buvo taip pat blogai, niekada neklausyčiau tų rungtynių), bet tai buvo procesas, kuris galop tėvams parodė tai, kokie jų vaikai yra svarbūs, kokie jie aktyvūs, kiek jie įdeda pastangų paprastame ŽAIDIME ir kaip jie nori būti kažkuo DAUGIAU. Buvo daug puikių kelionių į kitus miestus filmuoti ir komentuoti visokių rungtynių (pasisiūlydavau pats). Tos kelionės buvo fantastinės... Su Antanu Gliožeriu ir jo vadovaujama SKM Grizlių ekipa pavažinėjome po dalį Lietuvos, iš kur tėveliai galėjo matyti tiesiogines rungtynių transliacijas, o vaikinai už visą jiems suteiktą dėmesį atsidėkojo pergalėmis ir būdami 3 ar 4 komanda, dabar tiksliai nepamenu, pateko į elitinį A divizioną...

Prisiminimus būtų galima vardinti be galo ir be krašto, tačiau esu dėkingas visiems SKM biuro žmonėms, kurie tuo metu dirbo kartu su manimi: Justui Jankauskui, Baliui Šmigelskui, Kamilei Vinnikaitei, Vidui Svetikui, Alfredui Lukaševičiui, Andriui Jančiauskui, Andriui Čerškui, Patricijai Jankaitytei, Janinai Diržinskienei, Miglei Navickaitei, Algirdui Milonui, Vaidui Indriliūnui, Elviui Žaldariui (fotografui), Sauliui Čirbai (fotografui), Dmitrijui Radlinskui (videografui), Karoliui Čyžiui ir visiems, kurių nepaminėjau. Galite atsiversti SKM trenerių ir administracijos skiltį, kur pamatysite visus auksinius žmones, kurie kasdien stengiasi tiek dėl jūsų vaikų, tiek dėl pačių savęs, o galop ir dėl Lietuvos krepšinio ateities.

Beabejo, pabaigai, nereikia pamiršti ir Tėvelių. Per tuos dvejus metus, kur teko dirbti SKM, patyriau puikius ir šiltus prisiminimus su jumis. Pokalbiai, padėkos ir ryšys, kurį iki dabar turiu su kai kurių krepšininkų Tėvais. Jūs esate nerealūs – aš esu dėkingas už Jūsų gražius žodžius man, o kartu ir už tai, kad Jūs taip stengiatės dėl savo vaikų, aukojate savo svajones ir tikslus būtent dėl jų (vaikų) svajonių ir tikslų. Jūs esate nerealūs! Būkite ir toliau tokie.

Pabaigai – ačiū visiems SKM žaidėjams, su kuriais teko susidurti. Prisimenu, kokie jūs buvot „pimpačkiukai“ (lygiai toks pats kadaise buvau ir aš), kaip degė jūsų akys kovoje dėl kiekvieno centimetro, kaip jūs buvote dėkingi po kiekvieno „live’o“, po kiekvieno straipsnio, komentaro, ar bet ko kito. Su vyresniais SKM aukletiniais dabar jau esame draugai, tad noriu pasakyti tik vieną – svajokite, darykite, klyskite, mokykites, priimkite sprendimus, džiaukitės gyvenimu ir mėgaukitės kelione. Mes nežinome, kada ir kaip viskas baigsis, tad darykite viską, kad jūsų svajonės būtų įgyvendintos! Sėkmės!“