Gražuolė „Lietuvos ryto“ fanė iš Suvalkijos lygumų

2013 01 17 Ieva Dirmaitė, SKM.lt
Nors Šarūnei šis sezonas SKM pirmasis, tačiau ji jau spėjo pelnyti atsakingiausio trenerio vardą.
Nuotr. autorius: R. Dačkaus
Šią savaitę SKM rubrikoje „Trenerio portretas“ svečiavosi sausio 18 d. reikšmingą savo gimtadienį švęsianti SKM darželinukų trenerė Šarūnė Valinskaitė.
 
Net keturis darželius - „Pilaituką“, „Gilužį“, „Spygliuką“ ir „Pakalnutė“ - šiuo metu treniruojanti Šarūnė kaip vijurkas sukasi tarp savo mažųjų krepšinio talentų, tačiau net ir būdama labai užsiėmusi, rado laiko skm.lt papasakoti trumpus ir įdomius epizodus iš savo gyvenimo ketvirčio. Štai smagiausias dešimtukas:

 

1. Suvalkietė. SKM mažiausiųjų trenerė gimė ir augo Lietuvos pietvakarinėje dalyje – Suvalkijoje, o jeigu  dar tiksliau, tai Marijampolėje. Čia gimusi ir augusi mergina turi vieną ryškiausių su gimtuoju miestu susijusių prisiminimų – tai ilgus pasivaikščiojimus. „Su Marijampole man asocijuojasi ilgi pasivaikščiojimai, nes man treniruotės buvo labai toli. Tai, pamenu, per 40 minučių nueini į treniruotę, o po jos per tą laiką spėji palydėti visas drauges ir pagaliau paskutinė pareidavau namo. Tai nuo to laiko labai pamėgau ilgus pasivaikščiojimus pėstute“,- pasakojo vis dar ilgais pasivaikščiojimais nesibodinti Šarūnė.

Šarūnės manymu, saugiausia transporto priemonė – traukinys. „Traukiniu pradėjau važinėti palyginti vėlai, tik įstojusi studijuoti Kaune. Iki tol niekada nebuvau važiavusi traukiniu. Na, o pirmas mano maršrutas traukiniu apskritai tai buvo į sostinę. Automobilį  renkuosi tuomet, kai reikia greitai atsidurti vietoje“,- savo keliavimo įspūdžiais pasidalina Š. Valinskaitė.

[foto_2]
Šarūnė vaikystėje buvo gera mergaitė, nors kartą, tiesa, netyčia įspyrė pačiam savo mokyklos direktoriui.
Nuotr. iš asmeninio albumo
 

2. Valinskų? Pasirodo, SKM trenerė dėl savo pavardės yra jau ne kartą pakliūna į kurioziškas situacijas, ne kartą yra gavusi jai adresuotą klausimą: „Tai visgi gal Arūno Valinsko giminaitė būsi?“.

„Būna, būna tokių papokštavimų. Jau nuo mokyklos laikų jie prasidėjo. Buvo ir mokytojų, kurie klausė, ar kartais ne giminaitis ir, kai aš tylėdavau, sakydavo, kad jau tyli, tai gal ir giminė... O iš tiesų nesidomėjau tuo giliau, kas čia žino. Žinau, kad A. Valinskas nuo to krašto irgi yra kilęs“,- šypsosi Šarūnė.

Pasak SKM trenerės, šis pokštas prigijęs ir Šarūnės tėvų namuose, mat ir tėtis, ir mama nevengia taip pajuokauti. Mergina juokiasi, sakydama kad dažnai lepteli, jog jos tėtis – Valinskas, ir dažniausiai susilaukia sutrikusio pašnekovo žvilgsnio.

3. Klausa. SKM trenerė visada tarsi buvo tarp dviejų ugnių – iš vienos pusės sportas, iš kitos – meniški dalykai, kaip kad muzika, į kurią Šarūnė krypo nuo janumės.  

„Krepšinis iš tiesų labai vėlai atsirado mano gyvenime, gal  nuo 13 ar 14 metų. Ėmiau ir sugalvojau, kad man reikia to krepšinio. Tuo metu buvau jau išlankiusi visus būrelius: iš pradžių buvo choras, dainavau metus ar dvejus, kol choro vadovė man pasakė, kad neturiu klausos, dar prieš chorą grojau pianinu ir akordeonu. Vienintelę melodiją, kurią gerai mokėjau groti akordeonu buvo „Plaukia žąselė““,- vos atsikvėpusi, toliau vardija Šarūnė.

Po akordeono pamokų sekė nėrimo vąšeliu pamokos, tad, anot merginos, dar ir dabar namuose gausu jos pačios kažkada nunertų servetėlių.

Galbūt būtume turėję dar vieną auksinę žuvelę, kas žino? Mat Šarūnė lankė ir plaukimo treniruotes, bet kaip sako pati buvusi plaukikė, šios treniruotės buvo daugiau dėl sveikatos, kad laikysena būtų geresnė.

Vėliau trenerė stojo ant parketo – ėmė šokti tautinius šokius, kuriuos vėliau išmainė į pramoginius. Šarūnė nevengia ir autoironijos apie šį savo gyvenimo etapą: „Dažniausiai stovėdavau gale, niekur manęs ten neimdavo. Aišku, kai be klausos, tai ir be ritmo kojose. Tuo metu svarbu buvo pastrakalioti, tai nusprendžiau, kad reikėtų save išbandyti sporte“.

4. Krepšinis. Kaip tarė Šarūnė, taip ir padarė. „Vieną ankstyvą žiemos rytą, kai su draugėmis laukėme prie mokyklos durų, kad mus įleistų, čia pat vaikščiojo ir laukė krepšinio trenerė. Ji ir klustelėjo, kas iš mūsų norėtų krepšinį pradėti lankyti, o aš jau ten spirgėjau, kad noriu“,- kelio pradžią su krepšiniu prisimena SKM trenerė.

Pirmojoje treniruotėje Šarūnę nustebino jai užduotas trenerės klausimas: „Kur lankei krepšinį?“. „Atsakiau, kad niekur, tai kieme kartais pažaidžiu, tai per kūno kultūros pamokas. Tai taip aš viena iš mūsų 4 draugių, pradėjusių lankyti krepšinį, ir pasilikau iki pabaigos”,- sako jaunoji krepšinio trenerė.

5. Spinta. Š. Valinskaitė prisipažįsta niekada nepagalvojusi apie grožio industriją ir tapimą modeliu, nors, atrodo, duomenis, kaip antai ūgis, tam turi. „Ne, kažkaip tai ne man. Tie aukštakulniai, sijonai...“,- papurto galvą SKM trenerė.

„Mano spintoje nerastumėte nei sijonų, nei suknelių. Vienintelės suknelės, kurios kabo, yra užsilikusios nuo ypatingų progų – tai nuo išleistuvių, diplomų teikimų ir nuo giminaičių vestuvių, kuriose teko dalyvauti. Kitaip man neapvilksi suknelės“,- juokiasi gražuolė trenerė iš Suvalkijos lygumų.

6. Ranka. Ar žinojote, kad darželinukų trenerė Š. Valinskaitė yra... kairiarankė? „Taip, tiesa. Pavyzdžiui, kadangi mama kaip ir aš pjausto kaire ranka maistą, kai gamina valgyti, tai tėtis stovėdamas šalia ir stebėdamas procesą, sako negalintis žiūrėti, nes, atrodo, kad tuoj pirštus nusipjausiu. Kartais, būna, ir valgau kaire, net nepastebu, kurioje rankoje atsiduria šakutė“,- dalinasi valgymo ypatumais SKM trenerė.

Krepšinyje, sako Šarūnė, kairė jos ranka yra pagrindinė, tad susimąsto, ar tai nėra jos minusas: „Mat krepšininkai turi žaidime naudoti ir dešinę, ir kairę ranką. Stengiesi žaisti ta dešine, parodyti, kad jau moki, bet tada, būna, seka arba klaida, arba turi atiduoti kamuolį komandos draugui, nes jauti, kad nieko nepadarysi“.

  [foto_6]
SKM trenerės spintoje suknelės reikėtų su žiburiu paieškoti.
Nuotr. iš asmeninio albumo

Pasak žaidėjos, metimas kaire kartais yra ir geras dalykas, ypač žaidžiant su tomis komandomis, kurios jos nepažįsta – tada aikštelėje galima laikytis kairiau ir pelnyti taškus.

Tačiau kai tenka mintis išdėlioti raštu lape, tuomet jau rašiklis, sako Šarūnė, atsiduria dešinėje  rankoje. „Pradinėse klasėse rašiau kaire ranka, tačiau, prisimenu, priėjau prie lentos ir ėmiau rašyti kreida kaire ranka ir tą pačią akimirką mokytoja surėkė ant manęs dėl to. Iškart tada perėmiau kreidą į dešinę ir nuo to laiko rašau dešine“,- prisiminimais iš vaikystės dalinasi SKM trenerė.

7. Puodai. Iki studijų, pasak Šarūnės, virtuvėje virėjo vaidmenyje ji būdavo labai retas svečias. Tačiau dabar laisvalaikiu Šarūnė kepa bene gardžiausius obuolių pyragus ir varškės apkepus, kokius tik smaližius gali įsivaizduoti.

[foto_5]
Fortūna dažnai šildo šeimininkės kojas šaltais žiemos vakarais.
Nuotr. iš asmeninio albumo

 

„Gaminti mėgstu, bet čia paradoksas šiek tiek, nes iki studijų beveik negaminau. Man ir mama su tėčiu  sakydavo, kad vaikeli, numirsi badu, nes nemoki nė kiaušinio išsikepti. Bet gyvenimas bendrabutyje privertė išmokti – ėmiau gaminti, eksperimentuoti ir išmokau“,- savo naujai atrastu talentu džiaugiasi krepšininkė. 

Šarūnė juokiasi prisiminusi savo senelę, kuri kaskart jai atvykus namo, prašo išvirti „tos skanios sriubos“.

8. Fortūna. Šarūnė turi labai didelę ir gerą širdį, kartais užsiima ir labdaringa veikla. Tai pajuto ir beglobe buvusi rainė, kuri per trumpą laiką sugebėjo užkariauti Šarūnės ir jos kambariokės simpatijas ir susirasti sau jaukius namus. Tad dabar SKM trenerės namuose išdidžiai sau į ūsą pučia Fortūna, kuri visada laukia namo grįžtant šeimininkių ir kurią šeimininkės kartais dar pavadina silke dėl ilgo katytės liemens.

„Išdaigų netrūksta, bet dabar džiaugiamės su kambarioke, kad pagaliau katytė nustojo rujoti, tai bent galime išsimiegoti. Dažniausiai ryte mėgsta žadinti laižydama veidą. Labai mėgsta kojas gaudyti, jei tik šiek tiek po apklotu pajudini, tai jau lauk nagų“,- pasakoja Fortūnos šeimininkė.

9. Diplomai. SKM trenerė prisipažįsta, kuomet pateikinėjo dokumentus bakalauro studijoms, sąrašas buvo gana margas, tačiau krepšinis nebuvo įrašytas pirmu numeriu. Ir visgi trenerė prisipažįsta, kad atėjus lemtingai akimirkai, labiausiai trenerė ir tikėjosi įstoti į krepšinį, tiksliau treniravimo sistemų studijų programą Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA, red. past. dabar - Lietuvos sporto universitetas).

Kaune Š. Valinskaitė praleido 6 metus, studijuodama bakalauro ir magistro studijas, tačiau pradžia buvo sunkiausia: „Prisimenu, kai primą kartą vežiau dokumentus į universitetą, tai ir pasiklysti spėjau. O kodėl Kaunas? Iš pradžių sąrašas buvo margas - ir vadyba, ir policijos veikla, pagaliau orientavausi į Vilnių, nes čia ir draugų buvo. Bet kai jau prisėdau pasitikrinti, kur vis dėlto įstojau, labai tikėjausi, kad bus tas krepšinis. Ir kai pamačiau, kad taip ir yra, nebebuvo svarbu, kad studijos bus Kaune“.

Šarūnė yra dvigubai diplomuota treniravimo sistemų specialistė, kuriai teko studijuoti tarp beveik 30 vaikinų.

  [foto_4]
Abiejų pakopų studijas Š. Valinskaitė baigė būryje vaikinų - ji buvo viena iš trijų merginų, gavusių diplomą.
Nuotr. iš asmeninio albumo

Studijuodama Šarūnė visus metus ir pati intensyviai žaidė krepšinį įvairiose moterų krepšinio komandose: Kauno krepšinio mėgėjų lygoje LKKA moterų komandos sudėtyje (šioje komandoje Šarūnė žaidė net 5 metus), atsikėlus į Vilnių Šarūnė tapo moterų krepšinio komandos „Svaja“ nare.

2006 metai, anot Š. Valinskaitės, jai ir komandai buvo aukso metai: „Pelnėme bene 4 aukso medalius, laimėjome ir moterų „A“ lygos finalą, ir SELL žaidynes. Smagus jausmas buvo - spėk tik tuos medalius dėtis ant kaklo.“

[foto_3]
Rungtynių metu, kuomet Šarūnė žaidė už Kauno mėgėjų „Pupytės“.
Nuotr. iš asmeninio albumo

 

SKM trenerė pokalbio pabaigoje nusišypso ir ramiu balsu sako: „Dar ir pupyte buvau“. Pasirodo, SKM trenerei, kai studijavo magistro studijose, teko priklausyti ir Kauno krepšinio mėgėjų lygoje (KKML) dėl pergalių kovojančiai moterų krepšinio komandai „Pupytės“.  

10. Juodai raudoni. Trenerės nešiojamasis kompiuteris papuoštas Vilniaus BC „Lietuvos rytas“ logotipo lipduku, Šarūnė taip pat šaltuoju metų laiku ne karta pastebėta kaklą apsivijusi vilniečių komandą simbolizuojančiu šaliku. Tai kodėl visgi tas juodai raudoni, o ne žaliai balti? 

„Čia dar nuo Marijampolės prigijo. Be šaliko ir lipduko ant kitos kuprinės ir ženkliukas komandos buvo. Nemėgstu tų standartų, visi „Žalgiris“, „Žalgiris“, o man kažkaip ne, geriau „Lietuvos rytas“. Kadangi dabar laiko nelabai būna, tai retai pastebiu rungtynes, bet man patinka žaidimo stilius, mažesnė trenerių kaita nei „Žalgiryje“. Nors girdi atsiliepimų, kad kartais grubiai labai žaidžia, po to ir pati pamatai, pasižiūrėjus epizodus iš rungtynių, bet tiesiog patinka ir tiek“,- tvirtina Š. Valinskaitė.
 
Ir visgi Šarūnė neslepia akibrokšto - mat mėgiamiausias jos krepšininkas yra Rimantas Kaukėnas, kuris šiuo metu žaidžia būtent Kauno BC „Žalgiris“ komandoje. Nepaisant to, SKM darželinukų trenerė liko ištikima vilniečių komandos spalvoms ir šio sezono pradžioje papildė SKM trenerių štabą.

 

Naujienų sąrašas